Vengrijos, Lenkijos ir Lietuvos gėrybės
„Kai išvažiuoja turistai – būna labai prastai“, – pripažįsta viena turgaus prekeivė, savo mažame ūkelyje auginanti daržoves, vištas ir putpeles. Ant moters prekystalio – pačios išaugintos mažosios bulvytės, morkos, agurkai ir kitos gėrybės. Štai putpelių kiaušinių 20 vienetų pakuotė – 3,50 Eur, litro talpos voveraičių dėželė – 5 eurai. Šalia žaliuoja krapai ir svogūnų laiškų ryšulėliai, o prie jų – ir krūvėlės morkyčių, viskas po eurą. Prie visų šių gėrybių – prierašas „Palanga“, liudijantis trumpiausią įmanomą daržovių kelionę iki prekystalio.
Kilogramas agurkų šiame turguje šiuo metu kainuoja apie 3 eurus, o ant kai kurių prekystalių galima rasti ir tikrųjų vasaros šauklių – žirnių ankščių. Litrinė dėžutė jų – apie 4 eurai. Netoliese ir lietuviški kai kurių itin mėgstami pomidorai, vadinamosios jaučio širdys. Už jų kilogramą pardavėja prašo 6 eurų.
Uogos – bene pagrindinė prekė šio laikotarpio turgelyje. Litro pakuotė, kaip rašoma, lietuviškų šilauogių čia atsieina 8 eurus, puslitrio pakuotė lietuviškų aviečių – apie 4 eurus, o štai trešnės dominuoja lenkiškos ir kilogramo kaina svyruoja tarp 5 ir 7 eurų. Pasiūloje yra ir vengriškų trešnių po 5 Eur už kilogramą.
Ant vieno kito prekystalio jau raudonuoja lietuviškos vyšnios, kurių kilogramas kainuoja apie 6 eurus, juodieji serbentai – 5 eurai už litro pakuotę. Tik štai lietuviškos braškės, galima sakyti, auksinės – kilogramo kaina siekia 9 eurus. Tiesa, tenka pripažinti, kad lietuviškos braškės tarsi auksu pabarstytos šiuo metu yra kone visose prekybos vietose ir prašyti už kilogramą 8–10 eurų tiek prekybos centruose, tiek turgavietėse tapo lyg ir norma. Gera sauja, apie 130 ml karališkųjų uogų gervuogių čia atsieina 3,50 Eur.
Be turistų – didis liūdesys
Naminiai pomidorai – 6 eurai. Jų prekeivė atvira – ant kitų prekystalių galima rasti ir pigesnių prekių nei jos, bet moteris kruopščiai atrenka daržoves, o jas užauginti, surinkti ir čia atvežti – ne taip paprasta, tikina palangiškė.
Štai prie vieno prekystalio pardavėja pirkėjai jau krauna pirkinius ir draugiškai su manim šnekučiuojasi. Klausiu, ar pirkėjai pametėja replikų dėl galbūt ne visada džiuginančių kainų tiek turguje, tiek Palangoje apskritai. Ir čia įsiterpia perkančioji moteris: „Tai tegul neperka ir nevažiuoja. Ir pabando patys išauginti tai, kas čia parduodama“, – tvirtai sako pirkėja, rinkdamasi į glėbį pilnus maišus turgaus gėrybių.
O tada jau pardavėja pripažįsta, kad vienintelis laikas metuose, kada išties galima daugiau paprekiauti, – tas periodas, kai yra turistų. Vos tik jie Palangą palieka – turguje tuščia ir nyku. „Jūs neįsivaizduojate, ką reiškia visa tai išauginti. Aš tai darau pati savo mažam ūkely ir viskas, ką matot, – mano pačios sodinta, rinkta, ravėta“, – sako palangiškė, argumentuodama čionykštes kainas.
Be daržovių Palangos turgavietėje – kalnai drabužių, o bene paklausiausios vasarą – lengvos moteriškos suknios. „Galvojau, kad jauni žmonės į Palangos turgų nebeina, bet paleidau šitas sukneles ir žiūriu, kad eina eilėmis“, – pasakoja lengvomis vasariškomis puošmenomis prekiaujanti moteris. Palangoje turgus bent vasarą dirba turgavietei gana neįprastu laiku: vidurdienį čia pats įkarštis, o užėjus vakarop, apie 17 valandą, drabužių ir kitų ne maisto prekių pardavėjų jau nebėra, bet štai daržovių, vaisių ir uogų dar tikrai rasite.