Neteksime daugybės turistų
Remiantis statistikos departamento duomenimis, 2018 metais užsieniečių kelionių į Lietuvą su nakvyne skaičius siekė 2,8 mln. Skaičiuojama, kad turistai Lietuvoje 2018 metais išleido 944,5 milijonus eurų. Atvykusių turistų vidutinės vienos kelionės išlaidos 2018 siekė 338 eur. 2018 metais Lietuvoje lankėsi virš 443 tūkstančių baltarusų, o rusų – 286,2 tūkstančiai. Tačiau šis pinigų kranelis užsisuko – kurortų verslininkai yra palikti lietuvių malonei.
Kaip Delfi pasakoja Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė I. Valaitienė, Palangos maitinimo ir apgyvendinimo srityse dirbantys verslininkai deda viltis į lietuvaičius. „Žinant, kad šį sezoną užsienio turistų sulauksime žymiai mažiau dėl pandemijos, mes dedame daugiau vilčių į vietinius svečius – į lietuvaičius. Ir aišku į kaimynines šalis – Latviją, Estiją, valstybes, kurių sienos jau atidarytos“, – teigia I. Valaitienė.
Jos turimais duomenimis, 80 proc. Palangą aplankančių turistų ir yra lietuviai. I. Valaitienė sako, kad yra daroma išvada, kad lietuviai pabijos ir rinksis atostogas leisti Lietuvoje, o tai reikš ir didesnį lietuvių turistų skaičių turizmo sodybose, kurortuose, nei seniau.
Tačiau verslininkų atstovė pripažįsta, kad faktas, jog neatvyks svečiai iš rytų – liūdnas. „Šių svečių paslaugų krepšelis būdavo tikrai vertingas, jie palikdavo nemažai savo išlaidų pas mus. Mes iš jų generuodavome nemažai pajamų. Bet nieko nepadarysi, tokia jau situacija, jau pripratome ir per karantino mėnesius susitaikėme su ta mintimi. Šiai dienai suvokiame ir esame apsipratę, kad nebus tų svečių arba jų bus labai nedaug. Jau karantino viduryje tai suvokus reikėjo ruošti planą B: kas dabar bus mūsų svečias, kaip dabar konkuruoti su likusiais miestais, su savo kolegomis. Iš tiesų – ruošti kitą planą. Tai verslininkai darė“, – pasakoja I. Valaitienė.
Išleisdavo daug pinigų
Ji pastebi, kad turistų iš Baltarusijos ir Rusijos atvykdavo nedaug, bet jie išleisdavo daug pinigų. „Visų pirma, jų apsistojimo trukmė visada ilgesnė nei lietuvaičių. Jie mėgsta vaikštinėti po restoranus, kavines. Jie mėgsta apsipirkti, damos mėgsta save palepinti grožio, SPA procedūromis. Tai klientas, kuris iš tikrųjų matosi, kad atvyksta atostogauti ir leidžia sau – išlaidauti“, – teigia ekspertė.
Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė pasakoja, kad turistai iš Rusijos ir Baltarusijos sudarydavo didžiąją dalį turizmo centro ir Palangos miesto lankytojų skaičių. Anot jos, šių valstybių piliečiai visada būdavo atvykstančių turistų TOP 5. Šie turistai, pasakoja ji, mielai renkasi mokamas ekskursijas, nori pažinti Lietuvą.
„Dabar mes tikrai sulaukiame jų užklausų, kada gi bus galima atvykti į Palangą. Bet tai ne nuo mūsų priklauso. Tai priklauso nuo kitų aplinkybių ir negalime pasakyti kaip bus šiemet“, – sako R. Kmitienė.
Ji sutinka, kad užsienio turistų vakuumą reikės bandyti užpildyti pritraukiant lietuvius. „Tikimės užsieniečių stygių užpildyti lietuvaičiais. Tą tikėjimo viltį suteikia ir dabartinė situacija valstybėje. Skatinama keliauti po savo šalį, nevykti į užsienio valstybę. Yra tarsi sudaromos prielaidos tą vakuumą užpildyti. Iš tikrųjų yra toks pastebėjimas, kad sulaukiame nemažai lankytojų turizmo centre, kurie yra latviai ar estai ir tikrai keliauja. Galbūt ir mes esame ištroškę kelionių, kur galima vykti su savo automobiliu. Lietuvaičiai turbūt važiuos į Latviją, Estiją arba Lenkiją, o tų šalių piliečiai, tikėkimės, vyks pas mus“, – sako R. Kmitienė.
Lietuviai – sudėtingi klientai
Tačiau lietuvaičiai yra sudėtingi klientai. Kaip pasakoja I. Valaitienė, lietuviai, priešingai nei turistai iš užsienio, atostogas planuoja paskutinę minutę. „Deja, karantinas nepakeitė šio bruožo. Rezervacijas matome tik savaitę į priekį. Tai reiškia, kad rezervacijų yra šiam savaitgaliui ir kitam pildosi. O toliau nelabai – yra vienetai, kurie rezervuoja. Yra klausimų, intereso, bet nedaro rezervacijų – žmonės žiūri, skenuoja rinką, nagrinėja pasiūlymus. Gaila, nes viešbučiai, dėl užsienio svečių netekties, turi dirbti tik su lietuvaičiais ir net neturi didelio garantuotų užsakymų srauto, negali iš anksto planuoti savo pardavimų. Labai gaila, bet šito šį sezoną mes netenkame“, – sako I. Vailaitienė.
Tačiau ji priduria, kad verslai turi būti lanksteni. Pavyzdžiui, dabar apgyvendinimo paslaugas teikiantys asmenys jau nebūtinai prašo už nakvynę susimokėti iš anksto. Tai plano B dalis. Asociacijos vadovė sako, kad nebūtinai visi verslai taip daro, tačiau dalis tikrai turėjo karantino metu pasukti galvą ir pagalvoti, ką naujo pasiūlyti klientams ar kaip elgtis su personalu – samdyti daugiau ar nerizikuoti.
„Nors, kaip žinia, mums darbuotojai paeiliui sugrįžo iš prastovų. Masiško sezono darbuotojų priėmimo kaip ir nereikėjo ir jo nebuvo. Kiekvienas turėjo labai pergalvoti ir pasiruošti planą nuo iki: nuo starto po karantino iki pat pergalvojimo apie sezoną – kada gali būti pikas, kiek bus tų darbuotojų“, – sako I. Valaitienė.