Tai – normalus reiškinys
„Panevėžio miesto plotas yra 54 kv. km. Tai – gana didelis ir jei skaičiuojant, kokią teritoriją gali užimti viena liūtis, vienas kamuolinių debesų židinys. Kartais jie išlyja tik 10–20–30 kilometrų plote. Jei miestą padalino į dvi dalis ar vienoje dalyje iškrito daugiau, kitoje visai nedaug kritulių, tai yra visiškai tipiškas procesas“, – kalba profesorius.
Anot klimatologo, ketvirtadienį orus lėmė banguotas atmosferos frontas ir kaip tik bangos viršūnėje dažnai susidaro stiprūs konvekciniai procesai, kurie palankūs iškristi gausiam kritulių kiekiui.
Dalis panevėžiečių sako per savo gyvenimą neregėję nieko panašaus – pusė miesto skęsta, o kitoje dalyje – beveik sausa.
„Turbūt čia tiesiog atsitiktinumo reikalas, kadangi kituose miestuose, kad ir Vilniuje ar Kaune labai dažnai būna, kad viename mikrorajone iškrinta lietus, o kitame – nė lašo. Čia – visiškai būdingas, tipiškas reiškinys, nes tokie miestai užima didelę teritoriją, o kamuoliniai debesys gali išlyti labai mažoje teritorijoje. Su klimato kaita šį kartą nereikėtų sieti tokio miesto padalinimo. Tik pats liūties intensyvumas, stiprumas ir kritulių kiekis – čia jau yra kitas klausimas, nes kiek atmosferoje yra drėgmės, priklauso nuo to, kokia yra temperatūra. Štai kamuolinis debesis, kuris sukaupia daug drėgmės, paprastai yra užpildytas labai šiltu ir drėgnu oru. Kadangi atmosfera šyla – joje gali išsilaikyti vis didesni drėgmės kiekiai. Pvz., yra skaičiuojama, kad vienu laipsniu atšilusi atmosfera gali išlaikyti savyje 7 proc. daugiau drėgmės. O dabar jau galima sakyti pusantro laipsnio pakilusi temperatūra, tad didesni drėgmės kiekiai, galingesni kamuoliniai debesys ir formuojasi stipresnės liūtys.“
Mėginti visą vandenį surinkti – utopija
Kaip miestai turės keisti savo infrastruktūrą ir kiek laiko tam turime, turint omeny, kad lietūs darosi vis gausesni? Prof. A. Bukančio teigimu, egzistuoja kelios priežastys, kodėl miestai yra užtvindomi. Viena pagrindinių priežasčių – kad didelę teritorijos dalį užima kietosios dangos ir vanduo negali susigerti, tad turi kažkur nutekėti. Dažnai šis vanduo kanalizuojamas į vandens surinkimo kanalus, o stipraus lietaus atveju jie tiesiog negali tokio kiekio vandens nuplukdyti ir gatvės tampa patvinusios.
„Matyt vienintelė išeitis būtų ne visą vandenį rinkti į rezervuarus, vamzdžius ir tokiu būdu šis klausimas gali būti išspręstas įrengiant vadinamas laikinas lietaus vandens surinkimo vietas, kuriose vanduo galėtų natūraliai nutekėti į daubas ar sukurtas specialias rezervacines vietas miestuose, kur susidarytų laikini mažieji vandens telkiniai ir juose šis lietaus vanduo galėtų būti surinktas. Iš tiesų patekti į kanalizacijos sistemas ir į vandens valymo įrenginius, kaip kai kuriuose miestuose yra perduodamas, tai yra utopija“, – komentuoja profesorius.
