Kalbama, kad kavinėse nesuvalgytas maistas iškeliauja į gyvulių fermas, o kai kurie verslininkai su ūkininkais netgi bendradarbiauja: atiduoda atliekas mainais už šviežius maisto produktus. Veterinarijos specialistai šią nuomonę vadina pramanu – to negali būti.
Susitarti su ūkininku - negalima
Apie galimybę nesuvartotus arba pasibaigusio tinkamumo maisto produktus iškeisti į šviežius kalbama ne tik Palangoje. Todėl kilo klausimas, kiek maisto atlieka kurorto maisto tiekimo įstaigose, kur valgytojų skaičius vasarą padidėja šimtais kartų, ir kur tos atliekos iškeliauja. To „Vakarinė Palanga“ teiravosi Palangos valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT). Vyriausioji tarnybos specialistė-maisto produktų inspektorė Birutė Simutienė atsakydama nusistebėjo: „Iš kur tokia nuomonė?“.
„Pastaraisiais metais, kai siaučia afrikinis kiaulių maras ir dėl to yra sugriežtinti reikalavimai, tokių mainų apskritai negali būti. Nuo pernai kovo VMVT direktoriaus sprendimu uždrausta maisto atliekas (tai yra, visą išmetamą maistą, taip pat kepimo aliejų, naudotą viešojo maitinimo įmonėse ir virtuvėse) atiduoti, dovanoti ar kitaip perduoti ūkio subjektams (įskaitant ūkininkus ir medžiotojus) ūkio gyvūnams šerti.
Šalutinius gyvūninius produktus leidžiama perduoti į Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų sąrašą įrašytoms įmonėms. Šerti gyvulius maisto atliekomis yra griežtai draudžiama, - aiškina B.Simutienė. - Todėl mes atidžiai stebime, kiek kuri įmonė sukaupė atliekų, ar teisingai jas utilizavo. Beje, mesti maisto likučių į buitinių atliekų konteinerius negali ne tik maisto tvarkymo įmonės, bet ir gyventojai. Tačiau, kol nėra specialių konteinerių bioskaidžioms medžiagoms surinkti, problema išlieka. Ji aktuali tiek daugiabučių gyventojams, tiek privačių valdų savininkams. Palangoje retai pamatysi sodybą, kurioje atsirastų vietos ir tokiam konteineriui (komposto dėžei)“.
Pasak B. Simutienės, viešojo maitinimo įstaigos ir prekybos centrai privalo sudaryti sutartis dėl atliekų surinkimo. Bet ne su ūkininkais, o su įmonėmis, kurios tvarko šalutinius gyvūninius produktus. Likučiai nuo mūsų stalo, virtuvėse panaudotas aliejus, pasibaigusio tinkamumo vartoti termino produktai iš parduotuvių lentynų - visa tai tampa arba kailinių žvėrelių maistu, arba sunaikinama.
„Visos įmonės mums teikia ataskaitas apie išvežtus šalutinius gyvūninius produktus, tikriname ir krovinių važtaraščius“, - patikino maisto produktų inspektorė.
Atliekų beveik nelieka
Veterinarijos inspektorei antrina ir kavinės „Lietuvos rytas“ savininkas Audronius Macius – atliekas būtina utilizuoti.
„Veterinarija draudžia sudarinėti tokias sutartis. Be to, maisto likučių, bent jau pas mus, faktiškai nesusidaro. Maistas „Lietuvos ryto“ kavinėje yra toks skanus, kad žmonės net pirštus nusilaižo, - juokiasi A.Macius. - Lietuviai lėkštėse dažniausiai palieka bulves – dabar madinga sveikai maitintis, nors tradiciškai lietuvių virtuvėje yra mėsa, bulvės ir kitos daržovės. Užsieniečiai mėgsta užsisakyti cepelinų, bet jų nesuvalgo: pagnaibo, pavarto, pažiūri, kas viduje, ir palieka“.
Virtuvėje atlikusį aliejų, anot pašnekovo, superka įmonė, daržoves verslininkas kompostuoja, o mėsos su kaulais paprasčiausiai neužsakinėja. Tad, A.Maciaus teigimu, jo vadovaujamos kavinės šaldikliuose per mėnesį susikaupia vos 10-20 kilogramų atliekų. Jas, kaip įvardijo pašnekovas, dažniausiai sudaro tai, kas liko nuo žuvies.
Daržoves sutriauškia triušiai
Viešbučio ir kavinės „Floros simfonija“ savininkas Henrikas Tautkus sako, kad daržovių atliekų jo dviejose kavinėse Palangoje ir Šventojoje nesusidaro – visas jas sugraužia ant stogų auginami triušiai.
„Jie suvalgo viską: ne tik daržoves, bet ir duoną bei batoną. Ir ne tik tai, kas atlieka, o įsigudrina ir klientų prašyti, kad duotų dar, - linksmai pasakoja H.Tautkus. - Ir apskritai mūsų kavinėse mažai prisikaupia atliekų. Nežinau kodėl, gal skaniai valgį ruošiame, bet lėkštėse klientai nieko nepalieka. Virtuvėje daugiausiai lieka aliejaus – jį keičiame kasdien, todėl prikaupiame per savaitę apie 100 litrų. Vežti jo niekur nereikia – yra įmonė, kuri atvyksta į vietą ir pasiima. Kita bendrovė pasiima šalutinius gyvūninius produktus: kaulus, kiaušinių lukštus. Jų per mėnesį prirenkame visai mažai – gal 6-8 kilogramus. Tad jokios bėdos atsikratant maisto likučiais „Floros simfonijos“ kavinėse nėra“.
H.Tautkus sako negirdėjęs, kad kokia maistą gaminanti įmonė bendradarbiautų su ūkininkais: keistų maisto atliekas į maisto produktus. Tuo, verslininko manymu, galėtų užsiimti nebent maža, niekam nežinoma kavinukė.
Anksčiau bendradarbiavo
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos ir kavinės „Armėniški šašlykai“ vadovas Darius Miklovas prisimena, kad anksčiau ūkininkai atvykdavo į kavines, susitardavo, jog paims atliekas mainais už natūralius produktus: pieną, varškę, kiaušinius, daržoves ar mėsą.
„Dabar šito nebėra, visas atliekas pasiima įmonės. Jų yra apie dešimt. Kai kurios surenka tik tam tikrus produktus, kai kurios paima viską, - sako D.Miklovas. - Mūsų kavinės atliekas renka UAB „Biomotorai“. Todėl atliekų nerūšiuojame, jų „Armėniškuose šašlykuose“, priklausomai nuo klientų skaičiaus, gali būti nuo dviejų iki keliasdešimt kilogramų per dieną“.
Anot pašnekovo, atliekos iš maitinimo įmonių vežamos skirtingu grafiku: kaip kur susikaupia ir priklausomai nuo to, kokias sąlygas joms kaupti įmonė turi.
„Todėl būna, kad atliekas tenka vežti kiekvieną savaitę, būna – dusyk per mėnesį, o kartasi užtenka ir vieno išvežimo. Čia, viskas – verslininko rankose. Tuo labiau kad patiems atliekų niekur gabenti nereikia – pakanka vieno skambučio telefonu“, - patikino Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas.
D.Miklovo vadovaujamoje kavinėje „Armėniški šašlykai“, savininko teigimu, ant stalų maisto likučių nelieka. O jeigu lieka, šeimininkas daro išvadą, kad klientas buvo sotus ir porcijos neįveikė.
„Kad maisto ant stalų neliktų, reikia gaminti skanų maistą“, - argumentuoja D.Miklovas.