Skriedamas ore nuo vienos pusės į kitą jis atliko kvapą gniaužiančius manevrus – staigiai kildamas aukštyn ar leisdamasis žemyn ekstremalių pojūčių mėgėjas galynėjosi su stipraus vėjo gūsiais. Delfi visa tai užfiksavo vaizdo siužete ir nuotraukų galerijoje.
Keliolika minučių ore lyg žuvis vandenyje nardęs parasparnininkas nuskriejo palei pakrantę lydimas fantastiško grožio saulėlydžio.
Ir nors „pagauti“ prie pat apžvalgos aikštelės praskriejusio parasparnininko nepavyko, vėliau paaiškėjo, kas tas drąsuolis, savo profesionaliu pasirodymu prie Olando kepurės žavėjęs atvykusius prie jūros.
Delfi paprašė Klaipėdos parasparnių klubo „InClouds“ prezidento Audriaus Petkūno padėti atpažinti, kas tą vakarą sklandė prie Olando kepurės. Nuotrauką išvydęs klubo vadovas pasakė vos pamatęs parasparnį: „Tai puikiai žinomas parasparnininkas Marius Šulcas“.
Kaip užfiksuota nuotraukose ir vaizdo siužete, žvelgiant nuo Olando kepurės atrodo, kad parasparnininkas sklando tiek prie pat skardžio, tiek ir virš vandens. Tai atrodo įspūdingai, bet tuo pačiu ir labai pavojingai.
„Kur skraidyti – tai jau yra paties parasparnininko pasirinkimas. Yra, kuriems patinka skraidyti arčiau žmonių, pasirodyti triukus, pasisukinėti, pamojuoti. Kitiems patinka iki debesų kilti. O nuo pakrantės iki debesų nepakilsi – daugiausia 150-200 metrų.
Su tokiu parasparniu, kuris užfiksuotas prie Olando kepurės, galima pakilti tiek nuo paplūdimio, tiek nuo skardžio, radus proskyną, kurioje telpa parasparnis“, – aiškino A. Petkūnas.
Portalas Delfi susisiekė su įspūdingą pasirodymą prie Olando kepurės surengusiu Mariumi Šulcu. Parasparnininkas papasakojo apie skraidymo ypatumus, įrangą, patirtį ir triukus ore.
– Mariau, surengėte įspūdingą pasirodymą parasparniu prie Olando kepurės. Papasakokite, kokią įrangą naudojate? Atrodo, jos skraidote tarsi sėdėdamas „oro valtelėje“. Kas tai?
– Yra kelių tipų parasparnių pakabos – atvira, kai kojos kabo, ir taip vadinami „kokonai“. Tie kokonai pasižymi geresnėmis aerodinaminėmis savybėmis.
Atviroje pakaboje pilotas skrenda atviromis kojomis, tačiau skrydis yra lėtesnis. Tuo pačiu yra ir šalčiau. Į atvirą pakabą patogiau įsėsti, patogiau ir nusileisti. O tie kokonai jau yra skirti rimtesniam, sportiškesniam skrydžiui. Tuo pačiu juose yra ir šilčiau.
– Paaiškinkite, kaip vyksta pakilimas ir nusileidimas parasparniu prie Olando kepurės?
– Kai vėjas pučia nuo jūros ir atsimuša į šlaitą, atsiranda toks oro slėgis, kuris sudaro sąlygas pakilti ir skraidyti. Vėjas mus pakelia ir vyksta taip vadinamas „antvėjinis skraidymas“. Taigi, pakilau prie Olando kepurės, ten pat ir nusileidau.
Jei vėjas silpnas, susirandame aikštelę ant skardžio – pasikeliame sparną, keli žingsniai ir – į orą. Kai vėjas stipresnis, galima ir nuo paplūdimio pasikelti sparną, tereikia prieiti prie „sienos“, keli žingsniai ir jau ore. Tada jau, kaip sakau, gaudai kiekvieną gurkšnelį vėjo ir kyli į viršų.
Tokiu būdu galima skraidyti tiek, kiek yra šlaito į šonus – ir kol yra vėjo.
– Koks yra Jūsų įspūdingiausias skrydis arba rekordinis skrydis?
– Mano rekordas – 9 valandos. Skraidžiau nenusileisdamas nuo šeštos valandos ryto iki trečios valandos popiet.
Dažniausiai skraidau 1-2 valandas, nors skraidyti galima daug ilgiau.
– Kokios turi būti oro sąlygos, kad būtų galima skraidyti prie Olando kepurės?
– Skraidome prie Olando kepurės esant ne didesniam nei 10 m/s vėjui. Jei vėjas yra stipresnis, gali ir miške nusileisti, o tai yra pavojinga.
Kai vėjas silpnesnis, skraidome arčiau šlaito ir ne taip aukštai.
– Ar įmanoma nusileisti į vandenį?
– Į vandenį nusileisti įmanoma, bet turi tą daryti specialiai – kvailioti. Tačiau sąmoningai labai sudėtinga būtų į jūrą nusileisti.
Tą sykį, kai matėte, link vandens „išeidavau“ tam, kad sumažėtų kėlimo į viršų jėga, kad neiškeltų manęs per aukštai ir neišpūstų.
– Kokia yra Jūsų patirtis skraidant parasparniu? Ar esate patyręs kokių nors pavojingų incidentų. Kokie didžiausi pavojai skraidant parasparniu?
– Mano patirtis yra 14 metų. Kažkada esu patyręs kojos traumą, besimokydamas, per kvailumą. Bet tai mokymosi klaidos.
Kalbant apie pavojus, tai stiprus vėjas gali nublokšti į medžius. Todėl reikia stebėti orų prognozes. Jei vėjas stiprėja, reikia laiku priimti sprendimą nusileisti, kad nebūtų kokios nelaimės. Ir reikia suprasti, kad ore visada yra padidinta rizika.
Tačiau viską darant taisyklingai „pagal raidę“, tai yra saugus, pigiausias ir paprasčiausias būdas skraidyti. Visa įranga telpa į automobilio bagažinę arba užima vieną keleivio vietą. Jei yra stipresnis vėjas, galima nuo kokio šlaito pasileisti, jei vėjas silpnesnis, galima ir lygumoje su šiltomis oro srovėmis skraidyti. Tik tiek, kad tuomet nusileidi bet kur ir jau turi ieškoti būdų kaip grįžti. O prie Olando kepurės – kur pakilai, ten ir nusileidi.
– Kuo Jums ypatinga Olando kepurės skardžio vieta? Kokios kitos įspūdingiausios, mėgstamiausios pasiskraidymų parasparniu vietos?
– Prie Olando kepurės aš skraidau arti žmonių specialiai – savo malonumui, nes norisi parodyti, kas tas parasparnis, kaip jis veikia, tokia mano švietėjiška veikla. Be to, daug kam toks laisvalaikio būdas būna naujiena – žmonės stebi, filmuoja, fotografuoja, žavisi.
O skraidant parasparniu nenupasakojami yra saulėlydžiai, tas begalinis raudonas dangus, kai rodos visą Žemę matai. Taip pat įspūdingi ir saulėtekiai. Beje, toks sportas populiarus Alpių kalnuose, ten labai įspūdinga. O ir Lietuvoje jis populiarėja – gundome net kaituotojus prie mūsų prisijungti. Sakau, kad kartą pakilęs parasparniu susergi tuo.
– Kiek kainuoja parasparnininko įranga?
– Naujas komplektas kainuoja nuo maždaug 4000 eurų. Naudotą galima susikomplektuoti už maždaug 1000 eurų. Svarbu rasti gerą instruktorių.
Pradžioje mokomasi ant žemės vaikščioti su sparnu, išlaikyti jį ore ir valdyti. O pirminiai skrydžiai vyksta su instruktoriaus priežiūra radijo ryšiu. Pradžioje mokomasi su mokomaisiais sparnais, jie yra „atlaidesni“ klaidoms ir yra saugesni. Vėliau galima tobulinti savo profesionalumą kylant klasėmis nuo A iki D ar net pasiekti profesionaliausią CCC klasę.
O tąsyk, kai mane užfiksavote prie Olando kepurės, skraidžiau D klasės sparnu, todėl buvo ir greitis, ir manevringumas, ir pavaldumas.
Kiek kainuoja išmokti skraidyti parasparniu?
Pasak Klaipėdos parasparnių klubo „InClouds“ vadovo A. Petkūno, išmokti skraidyti parasparniu kainuoja maždaug 1000 eurų, mokymo programa trunka apie 2 savaites – teorija ir intensyvi praktika. Parasparnių profesionalus Lietuvoje rengia ir pirmoji skraidymo parasparniais mokykla „Arcus“, esanti Valkininkuose.
