Ketino maitinti pašvinkusia mėsa
Palangoje ir Šventojoje vasarą veikia apie 350 kavinių. Kai kurios jų dirba visus metus, tačiau daugelis veikia tik vasarą.
„Nuo šio sezono pradžios esame patikrinę apie 200 kavinių, greito maisto kioskelių. Pažeidimų nustatyta 96 maisto tvarkymo subjektuose arba 53 proc. atliktų patikrinimų. Pernai per tą patį laikotarpį pažeidimų nustatyta mažiau – 37 proc. patikrintų viešojo maitinimo įstaigų. Sunku aiškiai įvardyti, kas lemia, jog šiemet pažeidimų skaičius labai išaugo.
Didelė problema yra personalas, nes sezoninėse kavinėse įdarbinami žmonės be patirties, todėl jie ir nemoka tinkamai tvarkytis. Be to, patalpas, kuriose gaminamas, saugomas mastas, nelabai mėgsta tvarkyti ir tie verslininkai, kurie kavines nuomojasi, o ne yra jų savininkai“, – teigė Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkė Virginija Grigalauskienė.
Daugiausia nustatoma bendrų higienos pažeidimų – nešvarios, netvarkingos patalpos, įrengimai, neženklintas gamybinis, valymo inventorius, nesilaikoma maisto atliekų tvarkymo reikalavimų.
„Kai kurie pažeidimai tikrai neturi įtakos gaminamų patiekalų kokybei, tačiau yra tokių, kurie gali sukelti rimtų problemų. Pavyzdžiui, jei inventorius neženklintas ir tuo pačiu peiliu pjaustoma žalia mėsą bei daržovės, tuomet galima kryžminė tarša, tarkime, nuo mėsos daržoves galima užkrėsti salmonelėmis, o tada jų suvalgęs žmogus gali susirgti salmonelioze“, – aiškino V. Grigalauskienė.
Tikrintojai ne vienoje kavinėje rado ir nepaženklintų produktai ar pusgaminių, neaiškus jų pagaminimo laikas, tinkamumo vartoti terminas, nepateikti įsigijimo dokumentai.
Kai kuriose viešojo maitinimo įstaigose rasta ir nemažai produktų, kurių galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs. Kitaip tariant, klientams ketinta gaminti patiekalus iš pasenusios mėsos, pieno varškės, kitų produktų. „Kai nustatome tokius pažeidimus, surašome sprendimą dėl produktų teikimo rinkai uždraudimo“, – teigė V. Grigalauskienė.
Trūkumus pašalina per naktį
Nustačius daug ir grubių pažeidimų, birželio-liepos mėnesiais buvo sustabdyta 5 maisto tvarkymo įmonių veikla, pernai per tokį pat laikotarpį – dviejų.
„Kai virtuvėje jau skraido musės, kiti kenkėjai, randame daug kitų grubių pažeidimų, tada tikai stabdome kavinės veiklą.
Dažniausiai verslininkai trūkumus pašalina per naktį. Jie samdo valymo ir dezinfekavimo įmones, pasistato naujus šaldytuvus, plautuves. Kitą dieną jie atskuba pas mus prašydami leisti atnaujinti veiklą, nes sezonas juk toks trumpas.
Kai nueini į tokią įstaigą, kurios veikla buvo sustabdyta, patikrinti iš naujo, kartais nesupranti, jog tai yra ta pati įstaiga, kurioje buvo nustatyti pažeidimai. Taip greitai verslininkai susitvarko.
Vadinasi, kai nori, tai gali. Tik viena įmonė, kurios veiklą šią vasarą sustabdėme, jos nebeatnaujino. Tai – kebabinė J. Basanavičiaus gatvėje. Savininkas tikino, kad jam verslas atsibodo, todėl ir nesitvarkysiąs, jei jau uždarėme jo kebabinę“, – pasakojo Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkė.
Skundėsi alkoholiniais gėrimais
Ši tarnyba per birželį ir liepą sulaukė 16 vartotojų skundų, iš jų 6 buvo pagrįsti. Pernai per tą patį laikotarpį gauti 9 skundai, tačiau net 5 jų pasitvirtino. Dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl viešojo maitinimo patiekalų kokybės.
„Tipinis skundas yra toks, jog žmogus pavalgė kavinėje, o paskui pasijuto bloga. Tačiau jis per dieną valgo ne vienoje kavinėje, o prisimena tik tą, kurioje valgė paskutinį kartą, todėl ją ir nurodo. Nuvykstame, patikriname ir nieko nerandame. Tačiau, aišku, būna, kad skundai išties pasitvirtina, tada atsakingiems darbuotojams skiriamos nuobaudos.
Vienas įdomesnių skundų šią vasarą buvo toks, jog žmogus buvo nepatenkintas kavinėje išgerto alkoholinio gėrimo kokybe, esą nuo jo pasijuto blogai. Nuvykome į tą kavinę, paėmėme nurodyto gėrimo mėginius, ištyrėme, jokių pažeidimų neradome. Gal žmogus tiesiog per daug išgėrė, todėl pasijuto blogai“, – svarstė V. Grigalauskienė.
Problemos – lauko kavinėse
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kuri kontroliuoja uostamiestyje ir Neringos savivaldybėje esančias viešojo maitinimo įstaigas, viršininko pavaduotoja Jūratė Mačiulienė teigė, jog šią vasarą pažeidimų rasta kas antroje tikrintoje kavinėje.
Klaipėdoje veikia 240 kavinių ir 82 restoranai. „Vasarą tikriname tas viešojo maitinimo įstaigas, kurios turi dideles lauko kavines. Vienų metu juose galima aptarnauti 100 ar 150 daugiau žmonių nei žiemą, o virtuvės juk nedidėja, todėl ir yra pažeidimų, kad trūksta įrangos, darbuotojai dirba nepasitikrinę sveikatos, nesilaikoma maisto ruošimo technologijos“, – teigė J. Mačiulienė.
Per birželį ir liepą dėl itin grubių pažeidimų Klaipėdoje buvo sustabdyta penkių kavinių veikla. „Ji stabdoma tada, kai jau kyla grėsme klientams. Įprastai savininkai pažeidimus pašalina labai greitai, atnaujina įranga, kad tik leistume vėl dirbti“, – kalbėjo J. Mačiulienė.
Neringoje veikia 31 kavinė ir 12 restoranų. Šią vasarą tikrintojai apsilankė 14-oje iš jų ir kas antroje nustatė pažeidimų. Vienos kavinės veikla buvo laikinai sustabdyta, nes be kitų pažeidimų joje buvo rasta produktų, kurie turėjo būti suvartoti dar pernai vasarą. Tačiau šiai kavinei greitai vėl leista dirbti, nes trūkumai buvo pašalinti.
„Neringoje situacija, manau, yra geriausia pajūryje. Verslininkai vis tiek orientuojasi į užsieniečius, į aukštesnes pajamas gaunančius, todėl didesnius reikalavimus keliančius poilsiautojus. 70 proc. Neringoje veikiančių viešojo maitinimo įstaigų yra mažos arba labai mažos rizikos. Kai kuriose kavinėse yra tokia įranga, kad jos galėtų pavydėti ir geriausi Klaipėdos restoranai“, – teigė J. Mačiulienė.
Neskanu, smirda, bet valgo
Dėl Neringos kavinių veiklos šią vasarą negauta nė vieno skundo, o Klaipėdos kavinėmis buvo nepatenkinti šeši žmonės, pusė gautų skundų pasitvirtino.
„Žmonės dažniausia skundžiasi patiekalų kokybe. Esą maistas buvo atšalęs, įtartino skonio, kvapo, todėl patiekalą suvalgęs žmogus pasijunta prastai. Keisčiausia tai, jog klientas, kuris sulaukia patiekalo, o šis kelia įtarimų, kad gali būti nekokybiškas, vis tiek jį valgo, o paskui skundžiasi, jog prastai jaučiasi.
Tai, jog patiekalai suvalgomi, mes matome iš atsiųstų nuotraukų. Nurodyta, kad patiekalas buvo nekokybiškas, tačiau lėkštėje matyti tik jo likučiai. Visi klientai, kuriems atnešamas nekokybiškas užsakytas patiekalas, gali reikalauti jį pakeisti kitu arba nemokėti pinigų“, – tvirtino J. Mačulienė.
Pašnekovės, paklaustos, kaip poilsiautojams išsirinkti kavinę, kurioje išties galėtų saugiau ir skaniai pavalgyti, V. Grigalauskienė patarė atkreipti dėmesį, koks yra viešoojo maitinimo įstaigos įvertinimas.
„Viešojo maitinimo įmonės vertinamos atliekant planinius patikrinimus. Per juos vertinama bendra higienos būklė, savikontrolės sistemos įgyvendinimas, technologijos, įranga, produktai, personalas, atsekamumo užtikrinimas, pagrįstų skundų skaičius, veiklos sustabdymo atvejų skaičius“, – vardijo V. Grigalauskienė.
Įmonės higienos būklė vertinama balais, kuriuos atspindi gautų puodelių skaičius. 1 balas reiškia, jog kavinės higienos būklė yra nepatenkinama, 2 balai – patenkinama, 3 balai – vidutinė, 4 balai – gera, 5 balai – puiki.
„Šiuo metu Palangoje 2 kavinės yra įvertintos 2 balais, 20 – 3 balais, 52 – 4 balais, 29 – 5 balais. Atitikties higienos reikalavimams vertinimas yra skelbiamas viešai: www.vmvt.lt“, – informavo V. Grigalauskienė.
Tačiau J. Mačiulienė tikino, toks vertinimas ne visada atspindi realią padėtį. „Pavyzdžiui, restoranas įvertintas penkiais balais, tačiau pasikeičia savininkas, darbuotojai, o tada pasikeičia ir situacija, higienos būklė tikrai nebėra puiki.
Todėl aš rekomenduočiau eiti valgyti ten, kur yra daug žmonių, nes tada tikrai bus aišku, kad patiekalai negaminami iš produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs. Aišku, ši taisyklė nelabai tinka, nes ten bet kurioje kavinėje daug žmonių, tačiau Klaipėdoje tokia taisykle galima vadovautis“, – tikino J. Mačiulienė.
Galėtų lankytis dažniau
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas Darius Miklovas anksčiau laikraščiui „Vakarinė Palanga“ sakė, kad tikrintojai įmonėse galėtų apsilankyti dažniau, laiku informuoti apie trūkumus, kad nesusipratimų būtų galima išvengti arba problemas išspręsti, verslui patiriant kuo mažiau žalos.
„Visada sakau, kad pirmiausiai reikia kalbėtis. Verslas juk yra grindžiamas susitarimu. Be to, kurortinio sezono metu, kai kavines užplūsta minios žmonių, kai dirbti pradeda gausus kolektyvas, ne viską galima sužiūrėti (per pulką darbuotojų atsiranda kažkas, nevietoje palikęs daiktą, padėjęs ne į tą lentyną produktus ir t.t.). Regis, suprantama, bet ar tai reikia traktuoti kaip grubų pažeidimą ir stabdyti kavinės veiklą? Juk tokie pažeidimai pašalinami net ne per dieną ar valandą, o per minutę, -- kurorto verslininkų vardu kalbėjo D. Miklovas. -- Aš nesiteisinu ir neteisinu kitų verslininkų, bet siekiu aiškumo. Tikrintojų Palangos verslininkai tikrai nebijo. Visų mūsų siekis yra vienas – kad poilsiautojų Palangoje būtų kuo daugiau, kad jie čia gautų kokybiškas ir saugias paslaugas ir, žinoma, norėtų sugrįžti".
„Todėl sakau, kad patikrinimai kavinėse, kitose įmonėse privalo būti kur kas dažnesni. Būtų labai gerai, jeigu inspektoriai į maitinimo įmones užsuktų ne piko metu, o rytais, kol vyksta pasirengimas. Pareigūnų suteikta informacija kiekvienam verslininkui išeis į naudą: laiku pašalinsime trūkumus, sužinosime, ką darome ne taip, kur galėtume pasitempti ir siekti bendro rezultato“, - leidiniui dar vasaros pradžioje kalbėjo jis.