Perspėjimas: prie jūros vaikščioti basomis - nesaugu

Poilsiautojai skundžiasi Klaipėdos Melragės paplūdimiu. Penkiolika metų mechaniniu būdu nevalytame smėlyje slypi didesni pavojai nei kad būdų galima įsivaizduoti – į paviršių lenda šakos, stiklo šukės ir metalinės šiukšlės.

Tačiau kraujuojančias pėdas besigydantys poilsiautojai atsakingoms tarnyboms gailesčio nekelia. Mesdami kaltę vieni ant kitų jie kratosi atsakomybės. Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai problemų tikina nematantys, o už saugumą bei tvarką turintys atsakyti biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ atstovai tikina, kad gilesnis nei paviršinis valymas – brangus malonumas.

Smėlyje – šakos, stiklo šukės ir net švirkštai

„Visos problemos dėl šakų prasidėjo dar tada, kai kopos buvo stiprinamos, todėl palei jas buvo pinamos šakų tvorelės. Pirmoje Melragėje šakų dar liko, reikėjo jas kažkaip panaudoti, todėl tos šakos buvo įkastos į smėlį ir perskyrė paplūdimį. Bėgant laikui tos tvorelės buvo užpustytos, o dabar atėjo tas metas, kai jos iš ten lenda į paviršių ir žaloja poilsiautojų kojas. Tuomet to daryti tikrai nereikėjo, bet niekas apie tai nepagalvojo“, - pasakojo minėtos įstaigos direktoriaus pavaduotoja A. Siakki.

Brangaus metalo su detektoriais ieškantys vietiniai gelbėtojams metai iš metų sako, kad po smėlių yra ir daugybė metalo šiukšlių, o poilsiautojams neretai tenka įsipjauti ne tik į šakas, bet ir į besimėtančias stiklo šukes, metalinius kamštelius ar net švirkštus.

„Iš ryto viską sutvarkome, viskas yra gražu, o jau po pietų vėl būna daugybė šiukšlių. Iš Pirmosios Melragės mes jų išvežame daugiausiai. Patys poilsiautojai piktinasi, kad yra šiukšlių, tačiau patys ir prišiukšlina. Didžiausią pavojų kelia stiklo šukės. Būna, kad jaunuoliai po naktinių klubų susirenka paplūdimiuose ir ten bando pratęsti savo linksmybes, girtauti atėjęs jaunimas daužo butelius, palieka metalinius kamštelius ir kitas šiukšles. Žmonės paplūdimiuose nevengia ir parūkyti, ateina pavalgyti ir neišsineša šiukšlių“, - pastebi A. Siakki.

Reikia valyti tris kartus per sezoną, valo kartą per 15 metų

Būtent dėl besimėtančių pavojingų duženų ir šakų jis pataria poilsiautojams po paplūdimį vaikščioti atsargiai – geriausia, jei su paplūdimio šlepetėmis ar batais.

„Pavojingiausia zona yra arčiau kopų, atokiau nuo kranto esančio smėlio bangos nepasiekia net per didžiausius žiemos šturmus. Prie kranto jūra pati susitvarko – dalį kranto ji pasiekia, todėl išvalo, tačiau gamta yra gamta – kažkas užpustoma, kažkas atpustoma“, - pasakojo A. Siakki.

Pasak jo, nors paplūdimiai tvarkomi kasdien – šiukšles nuo smėlio paviršiaus rytais surenka valytojos, giluminio valymo Klaipėdos paplūdimiams labai trūksta. Jis prisimena paskutinį kartą mechaniniu būdu valomus paplūdimius matęs tik 1998-1999 metais. Nors nuo to laiko prabėgo 15 metų, nepanašu, kad kas rengtųsi šią procedūrą pakartoti.

„Prieš 3-4 metus buvo bandyta paplūdimį valyti, bet, nežinau kodėl, to padaryti nepavyko. Kažkas sustojo ar sugedo. Gaila, nes paplūdimius mechanininiu būdu reikėtų valyti bent 3-4 kartus per sezoną. Jo pradžioje, per vidurį ir pabaigoje, atsižvelgiant į orą bei žmonių srautus. Būtų labai gerai bent kartą per savaitę smėlį bent jau persijoti – efektas būtų labai didelis“, - patikino specialistas, tačiau pridūrė, kad tai iš viso nėra daroma – šiukšlės renkamos tik nuo smėlio paviršiaus.

Paklaustas, kas jei ne jie turėtų būti atsakingi už tvarką paplūdimiuose ir poilsiautojų saugumą, jis patikino, kad dėl šių klausimų reikėtų kreiptis į Klaipėdos savivaldybę ir patikino, kad Lietuvos paplūdimiai nėra tokie baisūs, kaip kad kartais atrodo, - juose tereikia būti atsargiems.

Kalbas, kad trūksta tvarkos vadina kliedesiais ir problemų nemato

Tačiau Klaipėdos miesto tvarkymo skyriaus direktorė Irena Šakalienė A. Siakkio pastebėjimus išvadino kliedesiais ir tikino jokios tvarkos stokos problemos Klaipėdos paplūdimiuose neįžvelgianti.

„Tas darbuotojas nesupranta, ką kalba, ji iš viso nusišneka. Buvo bandyta valyti paplūdimius, tačiau Lietuvos pajūrio smėlis ir krantas yra kitokie – nėra tiesu, technika klimpsta. Tai sudėtingesnė problema nei kad atrodo. Mums ši sistema nepasiteisino. Jei yra stiklų, juos reikia surinkti rankiniu būdu – viskas priklauso nuo žmonių kultūros. O valyti keturis kartus per sezoną iš viso negalima – sudrumsčiama biologinės įvairovės ramybė“, - patikino I. Šakalienė patikinusi, kad paplūdimiai švarūs ir jų valyti mechaniniu būdu net nereikia.

Paklausta, ar vis dėlto nebūtų galima rasti neklimpstančių į smėlį valymo mašinų ir paplūdimį išvalyti nuo šiukšlių, ji pripažino tuo nesidomėjusi, nes nemato tam poreikio.

„Kai nuspręsime tai padaryti, padarysime. Už tvarką paplūdimiuose turi atsakyti nauja tam įsteigta įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“, jie patys atsakingi už paplūdimių valymą ir patys dabar zyzia. Jie turi teisę vietoje rankinio tvarkymo būdo, daryti mechanizuotą – jie turi tam skirtas lėšas. Ištraukti sutvirtinimus yra labai sunku – tie kuolai įkalti labai giliai. Sakyti, kad savivaldybė turi pasirūpinti mechaninio valymo mašinomis yra kliedesiai – teisės perduotos jiems“, - patikino I. Šakalienė.

Ji patikino, kad paplūdimių tvarka paplūdimiuose yra nebloga, o didžiausių problemų sukelia patys žmonės, kurie palieka šiukšles. Tačiau už šiemet gaunamą papildomą 100 tūkst. litų dotaciją kopagūbrio tvirtinimui iš Aplinkos ir apsaugos ministerijos, ji patikino bandysianti kažką padaryti.

„Galbūt bandysime kažką daryti, pavyzdžiui, pynimus, tačiau nežinau, ar to labai reikia“, - abejojo I Šakalienė.