Kokios yra medžių pjovimo savame sklype, privačioje teritorijoje taisyklės? Kas galima ir leistina be papildomų leidimų, o kas griežtai draudžiama?
Želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo teisinio reguliavimo pagrindus nustato Želdynų įstatymas. Pagal šį įstatymą kertant arba intensyviai genint (pašalinant daugiau nei 30 proc. lajos) saugotinus medžius ar krūmus, būtina gauti savivaldybės leidimą.
Norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti kriterijų sąraše. Jame patvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, nurodyta, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems.
Savivaldybė, vadovaudamasi Želdynų įstatymu, savo sprendimu gali paskelbti saugotinais ir kitokius želdinius, neatitinkančius Vyriausybės patvirtintų kriterijų, todėl prieš šalinant ar intensyviai genint želdinius verta konsultuotis su savivaldybės administracijos specialistais.
Įsitikinus, kad želdiniai nesaugotini, reikia įsitikinti, jog ketinami šalinti ar kirsti želdiniai yra ne už asmeniui priklausančio sklypo ribų. Už neteisėtą nesaugotinų želdinių šalinimą taip pat numatyta administracinė atsakomybė.
Ar reikalingas leidimas pjauti visų rūšių medžius? Ar tiesa, kad kai kuriems medžiams kaip pvz. drebulei pjauti leidimas nėra reikalingas?
Dėmesį reikia atkreipti ir į medžio rūšį, ir į skersmenį, ir į žemės paskirtį, kurioje auga medis (kriterijų sąrašas).
Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje, kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose esančioje privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis.
Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste saugotini yra 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, ne mieste saugotini šių rūšių medžiai 30 cm ir didesnio skersmens.
Kitas pavyzdys – jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai – 12 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos. Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniems, kai jie yra 30 cm ir didesnio skersmens.
Apžvelgiant dažnai pasitaikančius atvejus paminėtina, kad pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus drebulės, tuopos, tujos, visos vaismedžių rūšys – nesaugotini. Šiuo metu patvirtinta tik viena saugotinų krūmų rūšis – paprastasis kadagys. Tačiau, kaip minėta aukščiau, reikia įsitinkinti, ar želdiniai nepaskelbti saugotinais savivaldybės sprendimu.
Kokios baudos gresia už saugotino medžio nupjovimą nuosavame sklype be leidimo?
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų medžių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 180 iki 600 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 iki 900 eurų.
Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį asmenys turi atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą. Visa žalos suma, priklausomai nuo pašalinto medžio augimo vietos, gali būti dar padidinta iki kelių kartų.
Jei želdinys paskelbtas saugotinu savivaldybės sprendimu, o savivaldybė yra nustačiusi savus atkuriamosios vertės įkainius, žala už neteisėtai pašalintą želdinį skaičiuojama pagal savivaldybės nustatytus įkainius, kurie gali būtineribotai didesni už aplinkos ministro įsakymu nustatytus įkainius.
Kokiu būdu leidimą gauti? Ir dėl kokių priežasčių toks leidimas gali būti išduodamas?
Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį asmuo turi kreiptis į savivaldybę. Kiekviena savivaldybė leidimus išduoda pagal individualias taisykles, laikydamasi Želdynų įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui.
Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus, ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.
Ar dažnos yra realios baudos? Kitaip tariant, ar Lietuvoje žmonių savivalė šiuo klausimu gaji? Kaip sužinoma apie pažeidimus? Kaimynų skundai, anoniminiai pranešimai ar kaip kitaip?
Tiksliausią informaciją apie gaunamus pranešimus dėl pažeidimų, jų pobūdį ir skiriamų baudų dydį galėtų suteikti Aplinkos apsaugos departamentas ir savivaldybių administracijos. Šios institucijos surašo administracinių nusižengimų protokolus. Aplinkos ministerijos duomenimis, nusižengimų skaičius pastaruosius metus nemažėjo.
Ar yra medžio privačiame sklype genėjimo ribojimų?
Draudimas kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos taikomas saugotiniems medžiams viešuosiuose želdynuose ir viešiesiems želdiniams, kurie priskiriami saugotiniems medžiams.