„Daugelis gal net nežino, kaip atrodo žmones pražudančios duobės, nes nėra jų matę iš viršaus. Dalinamės nuotrauka, kuri padės lengviau suvokti duobių matmenis ir kaip tankiai jos gali būti išsidėstę. Be to, atkreipkite dėmesį į bangas – ties duobėmis jų keterų nematyti. Tai yra puikus indikatorius, būnant ant žemės, kur geriau neiti.
Duobės prie kranto, didelis bangavimas, atgalinė srovė traukianti į jūrą bei gelbėtojų nurodymų neklausymas veda į mirtiną nelaimę. Nežaiskite su likimu“, – savo feisbuko puslapyje praneša „Klaipėdos paplūdimiai“.
Kodėl duobės jūroje tokios pavojingos?
Kaip aiškina „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas, uostamiesčio paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki, bangoms išsiliejant į krantą, vanduo turi grįžti atgal į jūrą – o grįžti lengviausia pro ten, kur yra duobė. Taip susidaro pavojingos srovės, traukiančios tolyn į jūrą ir neleidžiančios grįžti į krantą.
„Duobės būna skirtingo dydžio – jų atstumas gali siekti 10 metrų, 20 metrų, 5 ar 2 metrus. Žmogui pakliuvus į tą duobę, atgalinė srovė neleidžia grįžti atgal į krantą. Čia tas pats, kaip plaukti upėje prieš srovę“, – lygina A. Siakki.
Jeigu manote, kad neidami gilyn į jūrą ir plaukiodami arti kranto duobių nesutiksite – klystate. A. Siakki teigimu, duobės gali prasidėti ir prie pat kranto, ir 10–20 metrų atstumu nuo kranto – viskas priklauso nuo jūros dugno reljefo.
Plaukti teks ne link kranto, o į šoną
Jeigu plaukdami jūroje pajutote, kad pakliuvote į atgalinę srovę, uostamiesčio paplūdimių gelbėtojų vadas pirmiausia pataria nepanikuoti ir stengtis neeikvoti savo energijos – tai svarbiausia taisyklė, kuri padės išplaukti į krantą.
„Pirmiausia svarbu nepanikuoti, nusiraminti ir laikytis vandens paviršiaus. Neeikvoti daug energijos ir nebandyti plaukti į krantą. Svarbu stebėti bangavimą, kad banga neužlietų žmogaus ir jis neprigertų. Kai negali grįžti į krantą, turi plaukti į jūrą, žiūrint, iš kur pučia vėjas, iš lėto plaukti į šoną arba kairėn, arba dešinėn. Paprasčiausiai plaukite link tų bangų, kurios lūžta, kur matosi jų keteros – tos bangos jums padės išplaukti į krantą“, – pataria A. Siakki.
Tose jūros vietose, kur yra duobės, įprastai nematyti gražiai lūžtančių bangų – jose vyksta chaotiškas bangavimas, tačiau bangos nelūžta. Taigi, svarbu einant maudytis pastebėti tokias vietas ir jų vengti – saugiau maudytis ten, kur matote, kad bangos gražiai lūžta. Suprasti, kur maudytis saugu, padeda ir budintys gelbėtojai.
Jeigu nesate tikri, kur maudytis saugu – paklauskite gelbėtojų
„Paprastas dalykas – atėjus į paplūdimį, pažiūrėti į gelbėtojų postą. Ten plevėsuoja dvi vėliavos: viršutinė rodo, kad gelbėtojai budi, o antroji, jeigu yra raudona, maudytis draudžia, o geltona – leidžia. Vėliavų reikšmes galima rasti ant persirengimo kabinų. Žmogus, atėjęs prie jūros, turi pats pasirūpinti savo saugumu. Jeigu jis, pavyzdžiui, atėjo su vaikais ir nežino, ar saugu eiti maudytis, visada gali paprasčiausiai paklausti gelbėtojo“, – sako A. Siakki.
„Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, kuriam reikia pagalbos, ant persirengimo kabinos rasite gelbėjimo stoties telefono numerį. Juo paskambinus, reikia pasakyti paplūdimio pavadinimą ir kabinos numerį – tada gelbėtojai žino, kur skęsta žmogus“, – sako A. Siakki.
Uostamiesčio paplūdimių gelbėtojų vadas taip pat pastebi, kad tėvai dažnai leidžia laiką prie jūros toli nuo savo vaikų – todėl įspėja visuomet užtikrinti, kad vaikai žaistų šalia.
„Atėję prie jūros su vaikais, tėvai turi juos prižiūrėti, o ne degintis ar žiūrėti į telefoną 10–20 metrų atstumu. Negali būti, kad 4–5 metų vaikas vienas sau žaidžia prie vandens. Tėvams būtina prieiti ir būti šalia“, – įspėja A. Siakki.