Miestuose ir miesteliuose atsiradus fontanui, aplink jį atgyja visa aplinka – jeigu šalia yra kavinės, restoranai, suvenyrų parduotuvės, kitos erdvės, jos naudą pajunta pirmiausiai. Mažesniems miesteliams fontanai tikra atgaiva ir galimybė prisivilioti keliaujančius po apylinkes turistus. Pasak, visoje šalyje fontanus įrenginėjančių ekspertų, nesvarbu, kokio dydžio, kiek efektų turi ar kokio sudėtingumo, fontanai visų pirma turi nešti pagrindinę savo idėją: teikti džiaugsmą, ramybę, teigiamas emocijas, atsipalaidavimą, burti žmones, tapti reikšminga tos vietos dalimi.
Ar mieste bus fontanas, sprendžia savivaldybė
Pirmieji įdomesni fontanai Lietuvoje atsirado tik prieš gerą dešimtmetį. „Koks jis bus, kaip greitai savivaldybėje atsiranda fontanas, priklauso nuo vietos valdžios. Jeigu yra noras, atsiranda ir galimybės. Šiandien, pamačiuosios pavyzdžius kituose miestuose ir jų atnešamą naudą, savivaldybės naujose, rekonstruojamose aikštėse, skveruose numato vietą ir fontanui“, – pastebi Mantvydas Šakalys, bendrovės „Poolservice.lt“ vadovas, visoje Lietuvoje įrengęs daugiau nei 500 fontanų.
M. Šakalys sako, kad savivaldybės, norinčios savo regionuose turėti fontanus, turi dvejopų tikslų arba visko viename: „Vienos nori įmantresnių fonanų, kurie pritrauktų kuo daugiau lankytojų į vietą arba kaip tik padaryti tokį, kuris susilietų su miesto visuma, atitiktų gamtovaizdį. Nėra būtinybės būtinai įrengti kažką iškirtinio, yra žiūrima į visumą. Norėčiau paminėti Butrimonių fontaną, kuris yra toks vienintelis šalyje, ir kurio pažiūrėti plūsta minios žmonių. Vertinant bendrai, Lietuvoje didžioji dauguma fontanų yra subtilūs, susiliejantys su aplinka“.
Sudėtingiausia konstrukcija sostinėje – Lukiškių fontano
M. Šakalys, Vilniuje įrengęs apie 30 fontanų, sako, kad įdomu prie projektų, kurie turi istoriją – pavyzdžiui, Paplaujos fontanas atkartoja kadaise toje vietoje tekėjusią Paplaujos upelę. Dar vienas fontanas Paupyje – urbanistinis čiaupas, sukurtas architekto Audriaus Ambraso. Vanduo čia bėga iš dekoratyvinio čiaupo tam, kad primintų kadaise čia buvusią gamyklą.
M. Šakalys didžiuojasi, kad jo įrengti fontanai gausiai lankomi vietinių gyventojų ir miesto svečių: Lukiškių aikštės, Operos ir baleto teatro, Palangos muzikinio Jūratės g., jau minėtas Butrimonių sūkurys – labiausiai žmonių mėgstami.
Sudėtingiausia, pasak specialisto, buvo įrengti Lukiškių aikštėje esantį fontaną, nes buvo trumpi darbų atlikimo terminai ir taikomos naujausios, dar neišbandytos technologijos.
„Yra dvi vietos Vilniuje, kur matau puikias erdves fontanams, tai LR Seimo fontano atgaivinimas ir vandens užsklandos įrengimas nuo Baltojo tilto“, – sako pašnekovas, pirmąjį fontaną Vilniuje įrengęs prieš 16 metų.
Fontanai – traukos vietos ne tik miesto aikštėse, bet ir gyvenvietėse
Fontanų atsiradimu ir valdymu rūpinasi ne tik savivaldybės, bet ir gyvenvietes, naujus rajonus statantys nekilnojamojo turto vystytojai. Fontanai čia sukuria jaukumo, bendrumo erdvę, jie tampa bendruomenės traukos centru, kur bičiuliaujasi ir kasdieninėmis naujienomis dalijasi šeimos, čia buriamasi švenčių metu ar tiesiog ilsimasi po darbų.
„Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė sako, kad gyvenant mieste, turėti natūralią gamtinę aplinką su vandens telkiniais – įmanoma ne visuomet. Būtent todėl, vystant gyvenvietes, labai svarbu žmonėms sukurti tokią namų aplinką, kurioje būtų galima pailsėti ir atitrūkti nuo miesto gyvenimo tempo: „Vanduo – vienas iš svarbiausių elementų, suteikiantis atgaivą ir poilsį, todėl fontanai miestuose visuomet tampa traukos taškais. Laikui bėgant, keitėsi ir fontanų mados – anksčiau fontanai dažnu atveju būdavo tik gražus dekoro elementas – skulptūriški, monumentalūs, aptverti tvorelėmis, su čiurlenančiu vandeniu, šiuo metu populiaresni tie, kuriuos gali paliesti, pereiti basomis kojomis“.
„Savo vystomuose gyvenamuosiuose kvartaluose dažnai įrengiame fontanus, kad žmonės turėtų vietą burtis. Štai „Antakalnio terasose“ esame įrengę 45 metrų dirbtinį upelį su kriokliais, dekoratyvų japoniško stiliaus baseinėlį, fontaną, srovelėmis trykštantį iš grindinio – vasarą tai mėgstamiausios gyventojų vietos atsigaivinti po dienos darbų. „Užupio krantinių“ kieme stovi kalvio rankų darbo fontanas – medis, nuo kurio lapų teka vanduo. „Paupys“ įsikūręs ant Vilnelės upės kranto, tačiau pagrindinėje rajono aikštėje esame įrengę skirtingomis srovėmis iš grindinio trykštantį fontaną, kuris vakarais gražiai apšviečiamas – žmonių čia nuolat pilna. Šalia „Paupio turgaus“ įrengtas industrinio stiliaus betoninis „baseinas“, į kurį vanduo suteka iš dekoratyvaus krano, kabančio virš fontano“, – apie išskirtinius fontanus pasakoja A. Liaudanskienė.
Pagrindinėje Paupio aikštėje fontaną sukūręs prof. architektas Gintaras Čaikauskas sako, kad rengiant dabartinio užstatymo urbanistinius projektus, kilo mintis savotiškai atgaivinti specifinę vietos dvasią, kur kadaise buvo iškastas tiesus kanalas, kuris sujungė Vilnios vingį ir suformavo savotišką salą.
„Siekėme šiuolaikinėmis priemonėmis išreikšti vandens linijos koncepciją. Galutinę išraišką ši idėja įgavo kuriant miesto aikštės viziją, pasitelkus modernias technologijas, lygiagrečiai Aukštaičių gatvei išdėsčius dinamines fontanų sroves, atspindinčias šios miesto dalies istorinio tęstinumo principus ir išskirtinę specifiką“, – apie fontano projektą pasakoja G. Čaikauskas.