Miške laisvalaikį mėgstantys gyventojai jau po truputį pradeda džiaugtis nauju mėlynių sezonu.
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Grybautojai…“ gyventojai dalijasi ne tik grybų laimikiais, bet ir miškuose aptiktomis uogomis.
Grupės narė Asta praneša, kad šį savaitgalį nuo Vilniaus Lavoriškių link grybų nerasta. Nuo sostinės Vievio link per Sudervė grybų taip pat nepavyko prisirinkti, tačiau ji aptiko nemažus plotus aviečių krūmų ir prisirinko šių uogų.
Plungės rajone šį savaitgalį grybų rasti nepavyko ir Aistei, tačiau namo lietuvė parsinešė šiek tiek mėlynių. Tuo metu grupės narys Vytautas pasidalijo nuotrauka, kurioje aplink Anykščius esančiuose miškuose jam pavyko prisirinkti net keturis kibirus mėlynių.
Po Palūšės mišką, Ignalinos raj., pasivaikščiojusi Aušra pasakojo aptikusi dygstančias voveraites ir mėlynių, tačiau labai mažai ir mažų.
Verslininkai nieko gero nesitiki
Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius, kalbėdamas apie šių metų miško uogų derlių, nusiteikęs gana pesimistiškai.
„Jei kalbėsime apie uogas, tai derlius yra minimalus. Jei palyginsime su praėjusiais metais, tai jo likę 20–30 proc.“, – apie mėlynes kalbėjo pašnekovas. Pasak jo, iš grybų ir uogų supirkimo gyvenantys verslininkai šiemet deda labai mažai vilčių uždarbiui iš lietuviškų miško uogų.
„Tiesiog viskas liks vidaus vartojimui: turgavietėms, valgymui namuose, pardavimui pakelėse“, – prognozavo V. Varanavičius.
Pašnekovas teigė, kad mėlynių derliui miškuose pakenkė praėjusio rudens šalnos, o šiųmetinius mėlynių žiedelius kaip reikiant padžiovino užėjusi kaitra: „Neskraidė bitės, vabzdžiai, todėl užsimezgė labai mažai uogyčių, jos nėra didelės“.
Mėlynių supirkimo įkarštis įprastai miško gėrybių versle besisukantiems verslininkams prasideda pirmoje liepos pusėje.
„Sezonas jau prasidėjo, bet, kiek kol kas matome rezultatus supirkimuose, uogų dalis yra minimali“, – komentavo pašnekovas.
Pasiteiravus, ar mažesnis miško derlius uogautojams atneš didesnes supirkimo kainas, V. Varanavičius teigė abejojantis: „Pakankamai neblogas derlius yra Ukrainoje, Baltarusijos šiaurinėje dalyje. Be to, prognozuojamas neblogas derlius Rusijoje. Taip, kad didelių kainų pokyčių tikrai nebus. Tiesiog rinka bus užpildyta uogomis iš kitų regionų“.
Kaip miško uogų supirkėjams seksis su lietuviškomis bruknėmis, pašnekovas kol kas nesiryžo spėti, tačiau daug vilčių nededa ir į šias uogas: „Bruknės pražydėjo, bet žydėjo, kai buvo pakankamai sausa, todėl sunku pasakyt, kaip bus“.
Kalbėdamas apie miško avietes, V. Varanavičius teigė, kad šios uogos supirkėjams nėra svarbios, nes jų yra per mažai, kad būtų galima užpildyti nors dalį rinkos.
Prognozuoja mažesnį derlių, bet uogų bus
Gamtos tyrimų centro Laboratorijos vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas Juozas Labokas sutiko, kad miško uogų derlius šiemet gali būti skurdesnis, bet kartu siūlė per daug neišsigąsti.
„Gali būti, kad sausra paveikė ir derlius bus mažesnis. Vis dėlto kritinės ribos neturėtų derlius kirsti. Gal tik bus šiek tiek mažesnis“, – prognozavo pašnekovas.
Pasak J. Laboko, labiau nukentėti galėtų pietryčių Lietuvos miškuose uogas renkantys gyventojai, nes čia – ir sausra didesnė ir dirvožemiai laidesni.
„Be to, čia ir uogynai didžiausi. O keliaujant į Lietuvos Vakarus, manau, neturėtų labai jaustis sausros poveikis“, – pridėjo jis.
Pasiteiravus, kurios miško uogos labiausiai nukenčia nuo sausų orų ir sausros, J. Labokas pirmiausiai paminėjo mėlynes ir bruknes: „Nes spanguolės ir vaivorai yra daugiau pelkiniai augalai. Jei pelkių lygis per daug nenuslūgo, tai ten viskas turėtų būti normalu, o, jei ilgai nepalijo miške, tai poveikis gali jaustis ir mėlynėms, ir bruknėms“.
Vis dėlto specialistas teigė, kad miško uogų derliui už sausrą pavojingesnės pavasarinės šalnos, kurios apšaldo augalus, pavyzdžiui, gegužės mėnesį, kai uogos žydi.
„Karšti orai ir sausra taip stipriai nepaveikia miško uogų, nes jos vis vien auga miške ir pavėsyje. Nebent daugiau žalos gali būti pušynuose, kur auga daugiau šviesą mėgstantys augalai, tuomet išdžiuvus miško paklotei įtaka uogoms gali būti“, – tęsė pašnekovas.
Labai nuskriausti dėl sausros neturėtų būti ir laukinių aviečių mėgėjai. Kaip pasakojo J. Labokas, šie augalai yra lengvai prisitaikantys prie įvairių oro sąlygos: „Jos lengvai dauginasi ir yra labiau atsparesnės oro sąlygoms“.
Apibendrindamas pašnekovas teigė, kad miško ekosistema prisitaikiusi išgyventi besikeičiant oro sąlygoms: jei labai sausa ir karšta, pristabdomas išdžiūvimas, jei didelis lietūs, – paklotės išplovimas.