„Pušys – vieni tų medžių, kurie į žemę šaknis įleidžia labai giliai. Jei medžiai auga prie pat šlaitų, vykstant žemės erozijos procesams, gruntui vis nuslenkant medžių šaknys atsidengia, bet augalai maistinių medžiagų vis tiek sugeba pasisavinti ir gali žaliuoti ilgus dešimtmečius“, – „Delfi“ sakė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Gerardas Paškevičius.
Specialisto teigimu, erozija (vėjas, lietus, sniego tirpsmas, vandens telkinio skalavimas) tokioje medžių augimo vietoje yra neišvengiama.
Paklaustas, ar ant šių medžių šaknų mėgstantys pasėdėti žmonės daro jiems žalą, G. Paškevičius teigė, kad tai prie augalo gerovės neprisideda, bet sutinka: kuo daugiau draudimų – tuo daugiau pagundų:
„Suprantama, kad tai – neįprastos išvaizdos reginys žmonėms, kurie rečiau leidžia laiką gamtoje, tačiau vietų, kuriose medžiai yra stipriai atidengtomis šaknimis, vien aplink Kauną galėtume rasti keletą labai įspūdingų: Jiesios kraštovaizdžio draustinio, Kamšos botaninio-zoologinio draustinio teritorijose. Šiose vietose galite pamatyti ir įspūdingų ąžuolų, kurie auga šlaituose ir tuos medžius vis labiau apnuogina erozija.
Žinoma, žmonių lipimas ant medžių šaknų neprisideda prie augalo gerovės, tačiau nereikėtų būti ir kraštutiniais žaliaisiais, kurie žmonėms net neleistų įsiamžinti atsisėdus ant medžio šaknies. Kuo daugiau draudimų, tuo didesnė pagunda to draudimo nepaisyti.“
Vis dėlto pašnekovas pridūrė norintis paprašyti, kad gamtos svečiai elgtųsi kiek galima pagarbiau: „Nepjaustytų šaknų, neraižytų savo mylimųjų inicialų, nepurkštų dažais, nedegintų. Juk visi norime, kad šis įspūdingas pusnuogių pušų vaizdas džiugintų kiek galima ilgiau visus lankytojus.“
Pasiteiravus, koks šių medžių likimas, G. Paškevičius sakė, kad šios pušys gyvuos, kol šlaitas nenuslinks ir kol medžiai gaus maistinių medžiagų: „Galima pasidžiaugti, kad Kauno marių vandens lygis svyruoja palyginti nežymiai ir žemės erozija skalaujant vandeniui vyksta pakankamai lėtai.
Žinoma, augalo gyvenimas sutrumpės, jei piktavaliai pjaustys, kapos ar kitaip stipriai pažeis šaknis. Tai padaryti atsisėdus ant šaknies vargiai išeitų, todėl tik tyčinis kenkimas čia galėtų būti problema.“
Paklaustas, ar imamasi kokių nors specialių priemonių medžių šaknų apnuoginimo procesui sustabdyti, pašnekovas sakė, kad gamta čia pati šeimininkė, tad veikiausiai kištis ir nereikia:
„Tikriausiai gamtinių procesų stabdyti nereikia, juk gamta pati ir suformavo, atidengė, apnuogino šlaitą ir ant jo augančius medžius. Gamta tuo ir nuostabi, kad ji nuolatos kinta ir prisitaiko.“
