Su įkyriais namų griovėjais gyvena ne vienerius metus
Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytojas Ignas, pavargęs nuo jo namus griaunančių kenkėjų. Vyras skundžiasi, jog sėdėdamas namuose gali girdėti, kaip nekviesti svečiai graužia sienas.
„Gyvename puikioje vietoje, gamtos apsuptyje, Plungės rajone, Juodeikių kaime. Kad būtume arčiau gamtos, pasistatėme rąstinį namą iš lietuviškos pušies. Gyvenant tokioje vietoje ir siela pailsi, tačiau susidūrėme su kenkėjais, kurie be gailesčio ir sustojimo graužia pušies rąstus. Jau eilę metų naudojame skirtingus preparatus, skirtus kenkėjams naikinti, tačiau rezultato nėra“, – aiškina vyras.
Ignas prisipažįsta, jog bandė ieškoti pagalbos internete, bet nerado pakankamai naudingos informacijos, o siūlyti sprendimai ar preparatai nepadeda.
„Pačius kenkėjus labai sunku pamatyti. Tiesiog sėdi namuose ir girdi, kaip graužiamas namas – ne tik pušies rąstai, bet ir ąžuolinės kolonos. Manau, ši problema yra aktuali visiems rąstiniuose namuose gyvenantiems žmonėms“, – teigia jis.
Vyras pasidalino nuotraukomis, kuriose, jo manymu, užfiksuotas namus graužiantis kenkėjas. Vyras paprašė pagalbos atpažįstant šį vabalą ir išsiaiškinant, kaip jo atsikratyti.
Dėl skylėtų sienų gali būti kaltas ne tik rudasis medkirtis
Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Vabzdžių skyriaus vedėjas Romas Ferenca, pažiūrėjęs į nuotrauką, joje atpažino rudąjį medkirtį (Arhopalus rusticus). Anot jo, šie vabalai vystosi džiūstančiose ligotose pušyse, nenužievintuose pušiniuose rąstuose, pušų kelmuose.
„Paprastai gamtoje šie vabalai vystosi dvejus metus, tačiau sausoje medienoje, pavyzdžiui, rąstuose ir lentose, vystymasis gali trukti ir keturis metus. Todėl vabalai gali pasirodyti iš lentų, išpjautų iš dar miške pažeistų medžių. Jau pastatytuose namuose jie neįsikuria – tai miško gyventojai“, – aiškina specialistas.
R. Ferencos teigimu, teoriškai įmanoma, kad šis vabalas yra krebždesio kaltininkas, jei namas statytas ne seniau kaip prieš keturis metus. Vis dėlto yra tikimybė, jog dėl krebždesio ir pragraužtų mažų skylučių kaltas ir skaptukas – tai smulkūs vabalai (3-7 mm), gyvenantys sausoje medienoje. Skaptukų pažeistoje medienoje lieka mažos (3-4 mm), taisyklingos, apvalios skylutės.
Jei šios skylutės didesnės – 6-8 mm ir ovalo formos – labiausia tikėtina, kad tai bus naminio ūsuočio (Hylotrupes bajulus) pažeidimas. Anot R. Ferencos, visiškai įmanoma, kad žmogaus namuose vienu metu gyvena ir skaptukai, ir naminiai ūsuočiai.
Atpažinti „skriaudiką“ padės skylučių dydis ir forma
Entomologas Giedrius Markevičius taip pat patvirtina, jog nuotraukoje užfiksuotas rudasis medkirtis: jų patelės deda kiaušinius į sausus, nuvirtusius spygliuočius, todėl vabalus labai pritraukia ir miškuose paliktos nenužievintos rąstų rietuvės.
G. Markevičius teigia, jog po kelių metų rudieji medkirčiai turėtų liautis krebždėti savaime, kadangi naujai išsiritę vabalai neturėtų dėti kiaušinėlių į tą patį namą, o vabalai renkasi nenužievintus rąstus ir kiaušinėlius deda į žievės plyšius. Specialistas pataria atkreipti dėmesį į medyje esančių skylučių formą – pagal jas bus paprasčiau įvardinti tikrąjį kenkėją.
„Jei skylutės yra ovalios, vadinasi jas palieka šis vabalas arba jam giminingi kiti ūsuočiai. Taip pat dažnai medines konstrukcijas puola ir kita rūšis – naminis ūsuotis. Jei skylutės nedidelės ir apskritos, vadinasi krebždesį medienoje gali sukelti ir kiti vabalai – skaptukai. Šie vabalai daug mažesni už ūsuočius, taip pat ir jų paliktos skylutės medienoje mažesnės. Priešingai nei ūsuočiai, skaptukai gali tame pačiame mediniame name gyventi daug generacijų“, – pabrėžia entomologas.
Vis dėlto entomologas priduria, jog esama labai mažos tikimybės, jog nuotraukoje įamžinta kur kas retesnė rūšis Arhopalus ferus, kuri lietuviško pavadinimo neturi. Šios rūšys yra labai panašios, tačiau pastaroji yra itin retai sutinkama.
Saugotis nuo medgraužių patariama periodiškai
Rąstinių namų gamintojų asociacijos vadovas Andrius Kerevičius išskiria keletą kenkėjų, graužiančių rąstinius namus, naikinimo būdų. „Medgraužius galima naikinti naudojant aukštas arba žemas temperatūras, atitinkamo dažnio srovę arba cheminiu būdu – insekticidais. Aišku, pirmiausia reikėjo šviežiai nupjautą medieną apdoroti antiseptiku“, – aiškina jis.
Jis įvardina keletą konkrečių priemonių, kurias vertėtų išmėginti susidūrus su medieną graužiančiais kenkėjais:
- „Shell-Guard“ – priemonė apsaugai nuo termitų, skruzdėlių, medgraužių vabzdžių, medienos puvimą sukeliančių grybelių. „Shell-Guard“ tirpalą galima tepti teptuku ar purkšti naudojant purkštuvą, paviršių reikia gerai sudrėkinti.
- „Armor-Guard“ – koncentruoti borato milteliai, apsaugo nuo kenkėjų.
- „Cobra Rods”
- lietuvių gamintojų „Vabas"
„Norint apsaugoti medinius pastatus arba jų konstrukcijas nuo šių kenkėjų, reikia panaudoti medienos apsaugai skirtus cheminius produktus. Jais mediniai paviršiai būna apipurškiami arba sutepami. Labai dažnai kenkėjai jau būna medienoje ir panaudota cheminė medžiaga juos sunaikina kenkėjams graužiantis į paviršių“, – aiškina biologas.
L. Grigaliūno teigimu, gali būti atliekamas ir sudėtingesnis procesas, kada medienoje išgręžiamos skylutės ir, naudojant specialius švirkštus, chemija įleidžiama į gilesnius medienos sluoksnius. Tuomet sunaikinamos jau medienoje gyvenančios vabalų lervutės.
„Turint medinį pastatą, gyvenant arti miško ir norint apsaugoti nuo tokių vabalų, chemiją reikia naudoti periodiškai. Žinoma, tai reikia daryti laikantis produkto naudojimo instrukcijų“, – pataria L. Grigaliūnas.