Lietuvę į Sakartvelą nuviliojo smalsumas, o atrasta meilė pakvietė pasilikti
„Nuvažiavau ir įsimylėjau“ – tai iš vienų, tai iš kitų draugų ėmiau girdėti tokius sakinius, jiems grįžus iš Sakartvelo kalnų, tad šią kryptį su bičiule nutarėme aplankyti ir mes. Apie šalį nežinojome nieko ir norėjosi per trumpą laiką iš Sakartvelo išspausti kuo daugiau, todėl rinkomės kelionę su nediduke lietuvių grupe su vietine kelionių kompanija, vietiniu gidu. O kadangi pasaulis yra mažesnis, nei kartais galime pagalvoti – Sakartvele gyvena lietuvė Sandra, kurią kažkada irgi kelionės metu meilė suvedė su kartvelu Nikolaz, pora jau ne vienerius metus puoselėja ne tik santuoką, bet ir bendrą verslą – „NikoTour Georgia“ kompaniją, kuri organizuoja keliones po Sakartvelą.
Sandra pati daugybę pasaulio kampelių apkeliavusi savarankiškai ir planavusi keliones sau bei savo draugams, prieš 6 metus nusprendė vykti su šeima į Sakartvelą. Visgi, supratusi, jog tai – ne ta šalis, kurioje patogu ir verta keliauti savarankiškai, ėmė dairytis gido. Taip Sandra atrado Nikolaz Berulava įkurtą kompaniją, su kuria tąkart su šeima ir keliavo po Sakartvelą.
„Šalis, jos kultūra, žmonių vidinė laisvė ir patriotizmas pakerėjo ir gyvenimas sudėliojo taip, jog netrukus pati ėmiau rūpintis atvykstančiais svečiais ir planuoti jiems keliones po Sakartvelą. Jei tik turite galimybę keliauti su vietiniu gidu, būtinai taip ir darykite. Tai nėra šalis, skirta keliauti individualiai, visada daug stipresni potyriai bus su gidu, pajusite ne tik šalį, bet ir kultūrą – per tostus, per gido pasakojimus, o kur dar keliavimas be rūpesčių, kai viskuo yra pasirūpinta“, – pataria Sandra, gimtuosius Elektrėnus iškeitusi į Tbilisį.
Svarbiausia taisyklė – svečią pasitikti kaip artimiausią giminaitį
Leidomės į nuotykį Sakartvele su maža lietuvių grupele. Visus svečius dar oro uoste pasitiko gidas Lado ir kelionė prasidėjo kryptimi Kutaisi-Rača-Mestija kalnai-Batumis.
Kelionių metu, jeigu tik yra Sakartvele, vakarienei su svečiais prisijungia kompanijos įkūrėjas ir vadovas Nikoloz Berulava. „Tą akimirką, kai pajusiu, kad į tai žiūriu kaip į darbą – mano žmona parašys ilgą įrašą feisbuke ir atsisveikinsime su „NikoTour Georgia“ – šypsosi Nikolaz Berulava. – pinigai čia nėra esmė, nes mūsų šeima gyvena tikrai ne iš turizmo. Esmė yra parodyti žmonėms mano šalį, kurią myliu. Ir tai padaryti tinkamai, kokybiškai. Parodyti mūsų gamtą, kultūrą, tradicijas, virtuvę. Savo svečius priimame taip, kaip priimtume pačius artimiausius savo giminaičius“.
Anot Sandros ir Nikolaz, pora kasmet patys aplanko lokacijas, į kurias planuojami turai su svečiais, patys išbando apgyvendinimo vietas, degustuoja maistą restoranuose, kad galėtų pasiūlyti tik aukščiausios kokybės paslaugas. „Kadangi vynas yra Sakartvelo vizitinė kortelė – mūsų svečiams jis perkamas iš vienos didžiausių vyno galerijų Tbilisyje. O kiekviename svečių lankomame Sakartvelo kampelyje jau būname užsakę pilnus stalus tam regionui būdingų patiekalų“, – apie pasiruošimą priimti svečius pasakoja Nikolaz, atvykusių svečių draugiškai vadinamas Niko.
Sandros teigimu, pagrindinis turizmo sezonas, kada į Sakartvelą atvyksta dauguma svečių, tęsiasi nuo balandžio vidurio iki pat lapkričio vidurio. Dėl klimato kaitos visame pasaulyje, orai kinta ir Sakartvele – oras šiltėja ankščiau ir šiluma užsibūna ilgiau.
„Pats karščiausiais mėnuo yra rugpjūtis. Jeigu yra galimybė rinktis, šį mėnesį nerekomenduojame keliauti. Bet jeigu atostogos galimos tik tą mėnesį – tikrai esame turėję svečių ir rugpjūtį – gelbėja oro kondicionierius automobilyje ir vėsesnis oras kalnuose“, – pasakoja Sandra.
Pasakė, kokia kelionės trukmė ir planas yra patys tinkamiausi
Tiesioginis skrydis iš Lietuvos į Kutaisį trunka apie 4 val. Norintiems skristi į Tbilisį, reikės rinktis skrydį su persėdimu Rygoje. Pasak Sakartvelo mylėtojos ir kelionių čia organizatorės Sandros, kadangi Sakartvelas yra viena turtingiausių šalių istorija, kultūra, tradicijomis, virtuve, vynu, tostais ir, žinoma, gamta, – norint aplankyti pagrindinius šalies regionus bei objektus, reikės bent 14 dienų arba dviejų kelionių po 7 dienas.
„Labai priklauso nuo to, kaip organizuositės kelionę. Tarkime mes visos kelionės metu rūpinamės svečių nakvynės vietomis, kurios, siekiant pamatyti kuo daugiau, keičiasi kas 1–2 naktis, maistu, tradiciniais gėrimais, lankytinų objektų bilietais, tad mūsų svečiui lieka tik atsipalaiduoti ir mėgautis. Nereikia skirti laiko paieškoms ir galvojimui, kur nueiti, kaip nuvažiuoti, kur pavalgyti ir kiek visa tai kainuos. Keliaujant savarankiškai, šiais dalykais jau reikės rūpintis patiems, tad kelionės trukmė, kokybė ir išlaidos gali varijuoti.
Visgi, jeigu skrendate pirmą kartą ir turite ribotą skaičių atostogų dienų, optimaliausia kelionės trukmė yra 7 dienos. Dažniausiai svečiai vyksta į šalį mažiausiai 2 kartus, po 7 dienas į vieną šalies kryptį ir 7 dienas į kitą kryptį. Pirmiausiai aplanko vieną šalies dalį, kiek vėliau – kitą. Keliones Sakartvele organizuojame jau aštuonerius metus. Kadangi vis labiau populiarėja kelionės su draugais arba darboviečių teambuilding Sakartvele, didesnės draugų kompanijos ar įmonių kolektyvai pas mus atvyksta ir trumpesnei, 4 dienų kelionei, kurios tikslas – gerai praleisti laiką kartu, pažinti šiek tiek šalies ir sočiai pavalgyti su geru vynu, čiačia, tostais. Nors ir trumpa išvyka, bet prisiminimų pintinė – tikrai didelė.
Dažnai svečiai, mėgstantys privatumą, renkasi individualias keliones. Jų metu keliauja tik svečių, kurie užsakė kelionę, grupė, laikotarpis ir maršrutas derinami individualiai. Esant paklausai, jau keletą metų organizuojame jungtines keliones, kai į mažą, daugiausiai 15 asmenų, grupelę, jungiasi pavieniai asmenys. Kelionė trukmė – 7 dienos, svečiai keliauja pagal sudarytą kelionės maršrutą, pagal pasirinktą kelionės kryptį: Kutaisi-Rača-Mestija kalnai-Batumis arba Kutaisis-Tbilisis-Kachetija-Kazbegi kalnai.“
Gamta pakeri net daug mačiusius
Na, o dabar mano asmeninis įspūdis apie Sakartvelą. Kalbant apie Sakartvelo gamtą, žodžių iš tiesų gali pristigti. Kalnai, kriokliai, kanjonai, žali, kone tropiniai „koridoriai“, kiaurai skrodžiami saulės spindulių – tie vaizdai, kuriuos mūsų kompiuterių ekranai atsitiktinai parenka kompiuteriui užsirakinus, Sakarvele išties tampa realybe.
Nusiteikite, kad visos kelionės metu turėsite ištikimus palydovus – karves ir šunis. Vis dar manantiems, kad reikia skristi į Indiją tam, jog pamatytumėte karvę vidury gatvės, atsakingai pranešu – Sakartvelo kalnuose, gatvėje, važiuojamąja kelio dalimi, ramiai ir niekur neskubėdamos čia eina banda karvių, vairuotojai jas mandagiai apvažiuoja ir toks reginys, stebinęs pirmas kelionės paras, vėliau tampa visiškai įprastu. Mažučio jaukaus kalnų miestelio Mestia gatvelėmis vaikštinėjame mes, šalia draugiškai keliauja karvės, o visą kelionę mus lydintis gidas Lado tik juokiasi „Mano močiutė visada sakydavo: mano karvės dešimt metų kasdien tą pačią minutę pačios išeina ir tą pačią minutę pačios grįžta, o tu visada vėluoji“.
Ne be reikalo paminėjau Mestia, mat tai – nuostabaus kraštovaizdžio miestelis kalnuose, atveriantis galimybę kas rytą nubudus grožėtis paveikslą primenančiais vaizdais tiesiai pro viešbučio langus. Maždaug už valandos kelio nuo Mestios įsikūrusi ypatinga keturių kaimų apylinkė. Tai yra aukščiausiai nuolat gyvenama vieta Europoje, o apie čionykščių žmonių unikalų gyvenimo būdą ir tradicijas 2017-aisiais net sukurtas filmas „Dede“, sulaukęs tarptautinio pripažinimo. Ušguli kaimas išsidėstęs apie 2 200 metrų virš jūros lygio, o čia gyvena vos 70 šeimų. Vieta keri ne tik kalnų peizažais, bet ir autentiška architektūra, akmeniniais stogais ir beribe žaluma, kiek tik geba užgriebti akis.
Būnant šiame regione, būtina aplankyti ir Ushba krioklį, Martvili kanjoną, o vienintelis patarimas keliaujant netrumpus atstumus – dairykitės, dairykitės ir dar kartą dairykitės, nes kiekviena akimirka kelionės tokiais keliais yra tikra dovana akiai. Beje, jei esate susidūrę su jausmu, kad jus pykina keliaujant automobiliu ar plaukiant laivu – labai pravartu pasirūpinti specialiais vaistais nuo kelioninio pykinimo, nes Sakarvelo kalnynuose siauri vingiuoti keliukai tampa išmėginimu tiems, kurių vestibiuliarinis aparatas gali pavesti.
Batumis – kontrastų, švieselių ir ūžesio miestas
Dalį kelionės laiko praleidę tyroje gamtoje, kopdami į kalnus ir lankydami vietinius kaimelius bei čia įsikūrusius žmones, porą dienų skyrėme visai kitokiam Sakartvelo veidui – Batumiui. Šis miestas per trumpą laiką papirko savo įvairumu ir kontrastais. Visko tiek daug ir viskas taip arti – prabanga ir skurdas, žali didžiuliai parkai ir dangoraižiai greta, rami jūra ir šurmuliuojantis senamiestis.
Visus pagrindinius Batumio objektus neabejotinai rasite google, tad nėra šansų, jog nepamatysite, tarkime, legendinės, tragišką meilę liudijančios, Ali ir Nino skulptūros, kur du kūnai kas kelios minutės susilieja į vieną. Tikrai aplankysite ir Europos aikštę, ir šokančius fontanus, ir Alfabetinį bokštą, o jei turėsite kiek daugiau laiko – verta aplankyti ir įspūdingą Batumio botanikos sodą. Ką google nebūtinai pasiūlys pamatyti, tačiau ką čia jau atvykus siūlyčiau apžiūrėti aš – įspūdingą pasaulinio greitojo maisto restoranų tinklo „McDonalds“ pastatą, kuris ne be reikalo tituluojamas vienu gražiausių pasaulyje. Architektūra išties išskirtinė ir labai galimas daiktas, kad taip atrodančios užkandinės dar nebūsite matę.
Apskritai, Batumis pasirodė tobula vieta siautulingoms atostogoms, gimtadieniui su kompanija ar mergvakario, bernvakario šventėms. Vakare miestas ima jaukiai skendėti milijone švieselių ir dangoraižių jūroje, o duris atveria devynios galybės tradicinių užeigų ir įdomių, kone pogrindinių, barų.
Gastronominiai keliautojai Sakartvele pasijustų kaip rojuje
Maistas – dar viena nedvejotina priežastis aplankyti Sakarvelą. Chinkaliai, chačiapuriai, šašlykai, charčio – visų pavadinimų aš nė nevardinsiu, tik pasakysiu tiek, jog nesu buvusi kelionėje, kur viskas, ką beragaučiau, būtų taip skanu. Ne be reikalo kai kurie Sakartvelo patiekalai ir jų gaminimo technologija bei Sakartvelo vyndarystės tradicijos puikuojasi UNESCO pasaulio paveldo sąraše. Pradžioje maisto dėjausi po nediduką gabalėlį, kad jei visgi bus nepriimtina mano skoniui, nereiktų palikti puspilnės lėkštės. Labai greitai supratau, kad tokia rizika čia tiesiog neegzistuoja. Sakartvelą tikrai pelnytai galima vadinti prieskonių karalyste ir vietiniuose didžiuliuose turguose prieskoniai tampa viena pagrindinių lauktuvių. Namo parsivežėme jų tradicinės Svanetijos druskos, nuo kurios lagaminas dar dabar kvepia šviežiu česnaku.
Svarbus ne tik maisto skonis, bet ir procesas: vietinis gidas Lado parodė, kaip teisingai valgomas chačiapuris, Niko pademonstravo chinkalių valgymo ypatumus (pasirodo, Lietuvoje šiuos du patiekalus itin dažnai valgome neteisingai), o ekskursijos metu aplankytas kartvelas net leido čionykštį desertą churchkhela pasigaminti pačiu autentiškiausiu būdu.
Ne mažesnį įspūdį už maisto skonį paliko čionykštės porcijos. Sakartvele nėra įprasta užsisakyti po porciją sau. Užsakomas pilnas stalas patiekalų ir visi svečiai ragauja, vaišinasi. Per maistą išreiškiama pagarba svečiui, kuris yra laikomas Dievo dovana. Patikėkite, jei Lietuvoje jaučiatės labai valgus žmogus, Sakartvele būtumėte laikomas kone badautoju. Vienos vakarienės metu specialiai ėmiau skaičiuoti, kiek karštų patiekalų vieną po kito mums atneš. Aštuoni. Aštuoni karšti patiekalai ir vietiniai tikisi, kad kiekvieno jų kaip reikiant pavalgysim. „Akys nori, pilvas nebegali“, – atsakau gidui, užklaususiam, kodėl į kažkelintą atneštą troškinį tik žiūriu. Apibendrinant, būtų nuodėmė nuvertinti Sakartvelo gamtą, tačiau aš visiškai suprasčiau ir pateisinčiau tuos, kurie čia nutars atvykti vien gastronominiais sumetimais.
Kalbant apie gardžias lauktuves iš Sakartvelo, puikiai tiks čionykščiai prieskoniai – universaliausi yra Svanetijos druska ir Khmeli suneli prieskonių mišinys, aštrumą mėgstantys ragautojai būtinai parsiveš adžikos. Juk atostogavote tikroje prieskonių karalystėje! Taip pat galite parvežti churchkhelą – iš vynuogių sulčių ir riešutų gaminamą tradicinį kartvelišką desertą. Jei pirksite jį patikimoje vietoje – jokio pridėtinio cukraus čia neturėtų būti, o ir churchkhelos spalva yra ruda, visos kitos spalvos, nors dažnai parduodamos, su tradicine churchkhela turi mažai bendro.
Bendravimas – raktas, kuriuo kartvelai atrakina visas duris: kodėl čia mažai psichologų
Kalbant apie dar vieną svarbią Sakartvelo kultūros ir gastronomijos dalį – vyno tradicijos čia praėjusios didžiulius laiko išbandymus ir vynas yra privalomas atributas ant kiekvieno stalo. Kartvelai juokiasi, kad pirmas pasaulyje vyno paragavęs žmogus yra jų tėvynainis, nes jie ir pradėję gaminti vyną. Savo vynu čionykščiai itin didžiuojasi, tačiau pabrėžia, kad svarbus ne tik gėrimas, bet ir vartojimo kultūra.
„Prie stalo mes sėdame ne prisigerti. Čia mes susirenkame bendrauti“, – sako kelionių po Sakartvelą organizatorius Niko ir šioje vietoje prieiname prie dar vienos įsišaknijusios Sakartvelo tradicijos – tostų.
Jei po Sakartvelą keliausite su šeima ar draugais ir nevakarosite su vietiniais – galbūt šios kultūrinės dalies nė nepastebėsite, tačiau iš tiesų tostai Sakarvele yra bene svarbiausia komunikacijos prie stalo dalis. Egzistuoja net tostų sakymo tvarka – pradedama nuo tosto už Dievą, vėliau – už taiką, tėvynę, šeimą, svečius ir dar daug kitų tostų. Per vakarą jų bus bent keliolika, o dažnai ir keliasdešimt. Visi tostai kažkaip susiję tarpusavyje, vaizdingi ir ilgi.
Sakarvele, anot Sandros, svečiams kartvelų tostai padaro didelį įspūdį, atveria širdis į gilų bendravimą ir naujus, tikrus potyrius. Beje, keliant tostą, gėrimas visuomet laikomas dešinėje rankoje. Apskritai, tarpusavio bendravimas kartvelams – itin svarbus. Mes, lietuviai, dažnai patogiau jaučiamės tyloje – prie pietų stalo neretai garsiausiai girdisi peilių ir šakučių čežėjimas, o jei kuris bičiulis atsiribojo – esame linkę mandagiai jam duoti neva trokštamą ramybę. Sakartvele, sako Sandra, vyksta priešingai.
„Čia palyginti nedaug psichologų. Taip yra todėl, kad jei, pavyzdžiui, kartvelas pasakys „palikit mane dabar ramybėje, viskas gerai, aš susitvarkysiu“ – nėra šansų, kad šito žmogaus draugai iš tiesų jį paliks ramybėje. Jie pas jį nuolat važiuos, bandys prakalbinti, bendraus. Kartvelams neįprasta atsiriboti ir jie tiesiog daro viską, kad jiems artimi bičiuliai išsikalbėtų, nepaskęstų savo problemose vieni. Požiūris „nematau, negirdžiu ir ne mano reikalas“ čia neegzistuoja“, – pasakoja Sandra.
Šalis, pakeitusi gyvenimus: nuo netikėtų piršlybų iki sprendimo įkurti savo verslą
Sandros gyvenimą kelionė į Sakartvelą pakeitė kardinaliai – moteris čia sutiko savo meilę ir dabar jau sutuoktinį Niko, pora įsikūrė Sakartvelo sostinėje ir svečių iš Lietuvos čia jau laukia dviese. Vienok, Sandra sako, jog judviejų istorija – ne vienintelė tokia.
„Džiaugiamės, jog mūsų organizuojamos kelionės keičia svečių gyvenimus, ir tokia istorija – ne viena. Yra istorija, kai svečias neplanuotai Sakartvele kelionės metu, užvaldžius emocijoms, sugalvojo pasipiršti savo merginai. Šiuo noru buvo pasidalinta su gidu, o kartvelai nesnaudžia – aukso turguje slapta nuo merginos buvo nupirktas žiedas ir pasipiršta. Šeima jau keleri metai gyvena santuokoje ir sūpuoja dukrytę. Dar buvo istorijų, kai svečiai viešnagės metu išsipasakojo, kad dirba samdomą darbą, bet norėtų pradėti savo verslą. Gilių pokalbių ir tostų akivaizdoje buvo priimtas sprendimas išeiti iš darbo ir pradėti dirbti sau. Dabar sėkmingai klesti asmeninis verslas.
Tikiu, kad Sakartvelas turi stiprią galią keisti žmonių gyvenimus. Todėl mūsų svečiai keliauja su mumis po antrą, trečią, o šiemet yra svečiai, kurie keliauja su mumis jau ketvirtą kartą. Sakartvelas – tai pirmiausia nepamirštami vaizdai: nuo snieguotų kalnų viršūnių iki žaliuojančių slėnių ir vingiuotų upių – šalis pasižymi nuostabiu kraštovaizdžiu, kuris paliks jus be žado. Kartvelai garsėja savo svetingumu ir vaišingumu. Čia būsite sutikti su šypsenomis ir atviromis širdimis. Sakartvelo virtuvė – tai unikalių skonių ir aromatų simfonija. Nepraleiskite progos paragauti chačapuri, khinkali, lobio ir, žinoma, kartveliško vietinio paveldo – vyno.
Sakartvelas turi turtingą ir įdomią istoriją bei kultūrą. Apsilankykite senoviniuose vienuolynuose, pasivaikščiokite po gyvybingus miestus ir atraskite vietines tradicijas. Galiausiai, Sakartvelas – puiki vieta mėgstantiems aktyvų poilsį. Čia galite leistis į žygius pėsčiomis kalnuose, dviračiais važinėti vaizdingais keliais ar išbandyti ekstremalų sportą. Atvykite ir atraskite šią nuostabią šalį, kuri paliks jums nepamirštamų įspūdžių“, – aplankyti dabar jau namais tapusią šalį kviečia Sandra Vilkelytė-Berulava.