Kaip rašoma miesto turizmo ir verslo informacijos tinklapyje, Druskininkų mineralinis vanduo veikia virškinimo sistemos funkciją ir netgi „tinka gydyti virškinamojo trakto, medžiagų apykaitos, inkstų, endokrininių ir kitų sistemų sutrikimus“.
Kurorte galima suskaičiuoti 5 turistams pasimėgauti mineraliniu vandeniu skirtas vietas, visos jos yra ne taip toli viena nuo kitos.
„Eglės“ sanatorijoje galima ir pasiklysti
Toliausiai nuo centro – biuvetė „Eglės“ sanatorijoje. Iš kurorto centro pėsčiomis iki ten tektų eiti apie 3 kilometrus. „Eglės“ teritorija didelė, o pirmą kartą vaikštant tarp jos korpusų galima ir pasiklysti.
Ieškodami, kur atsigerti vandens, einame pagal nuorodas, kurios nuveda prie senojo balto biuvetės pastato su apvaliu, vitražu papuoštu langu. Ji remontuojama, todėl to paties korpuso informacijos skyriuje mums nurodo eiti net į kitame sanatorijos komplekso gale esantį „Eglė+“ korpusą. Pakeliui, pavargę nuo vaikščiojimo, pailsiname kojas tarp beržų pakabintuose sanatorijos hamakuose ir einame ieškoti registratorės apibūdintos vietos.
„Eglėje+“, palipę į antrą aukštą, patenkame į fojė įrengtą nedidelį poilsio kampą su minkštu suolu ir trimis mineralinio vandens kranais sienos, papuoštos krioklio fototapetu. Čia neilgam, daugiausiai trims minutėms, vis užsuka vienas kitas sanatorijos poilsiautojas su baltu chalatu ir guminėmis šlepetėmis. Pasirodo darbuotoja ir paskubomis ant staliuko sustato plastikinius indelius. Indeliai nemokami, gali gerti kiek nori.
Kadangi esame visiškai nepatyrę mineralinio vandens ragavimo srityje, įsipilame po vieną pavyzdį: pirmą gėlo, antrą šalto ir trečią šilto. Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras teigia, kad šaltas vanduo tinkamiausias sumažintam arba nuliniam skrandžio sulčių rūgštingumui, vidurių užkietėjimui ir skrandžio atonijai. Šiltas – skrandžio uždegimui, kepenų ligoms, tulžies pūslės ir žarnyno diskinezijai, opaligei. O karštas, virš 40°C mineralinis vanduo, kaip rašoma, padidina skrandžio atsparumą sulčių rūgštingumui, todėl tinkamas sergant gastritu.
Ekrane virš indelių stalo viskas aprašyta aiškiai būtent tokiems mažiau išmanantiems turistams, kaip mes. Išvardinti mineralinio vandens efektai: reguliuoja skrandžio sulčių rūgštingumą, padeda nuo spazmų, skatina sekreciją, reguliuoja medžiagų apykaitą ir daug kitų. Vandens pH – 7,18. Tačiau norimas poveikis organizmui pasiekiamas tik pasirinkus atitinkamą temperatūrą, sūrumą ir gėrimo metą.
Mes paragaujame po gurkšnį visų trijų ir pamanome, kad antrasis, iš krano su užrašu „šaltas“, pasižymi sūriausiu skoniu. Aš, vietoje geriamo vandens, tokio sūraus gerti nesiteikčiau jokiais būdais, tačiau mano bičiuliui šis pasirodo skaniausias, todėl jis prisipila ir antrą, ir trečią indelį. Tik tada perskaitome aprašyme, kad rekomenduojama paros dozė yra vos nuo pusės iki pusantros stiklinės.
Dar sužinome, kad mineralinį vandenį sveika gerti skrandžiui ne vos užsimanius, o priklausomai nuo turimos problemos. Išgertas apie valandą prieš valgį, jis stabdo skrandžio sulčių sekreciją, o 10-15 minučių prieš – skatina.
„Grand SPA Lietuva“ biuvetė primena mažą šventyklą
Tęsiame maršrutą pėsčiomis mišku. Einame pro ligoninę, buvusį „baltarusių“ turgų, kol pasukame centro link. Į dešinę nuo raudonų plytų neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios galinio fasado – didelis, stiklinis „Achemos“ koncernui priklausantis „Lietuvos“ viešbutis ir visas „Grand SPA Lietuva“ pastatų kompleksas. Jo biuvetę įmanoma pasiekti pro vartus pastato kairėje arba pro centrinį įėjimą, kaip mes, ir išeinant į vidinį kiemą pro kitas pastato duris. Atsirandame gėlėmis apsodintame parke, kurio viduryje ir yra minėtoji biuvetė – stiklinėmis sienomis, forma primenanti mažą šventyklą.
Kadangi ji centre, čia ateina ne tik viešbučio klientai, bet ir turistai iš gatvės bei arčiau centro gyvenantys vietiniai. Vandenį į indelį besipilantis vietinis studentas Matas sako, kad atsigerti vandens į „Grand SPA Lietuvos“ kiemą ateina daug metų ir visai ne sveikatos gerinimo tikslais. Mokyklos laikais užklysdavo su draugu aikštelėje prie biuvetės pažaisti dideliais šachmatais, o dabar šią vietą prisimena kaip erdvę, kur vasarą gali už dyką numalšinti troškulį tiesiog miesto centre.
Patalpos viduryje pastatyta granitinė fontano formos 6 kranų kriauklė. Lentelėse šalia keturių iš jų parašyta, kad vanduo mineralinis, o prie likusiųjų – tiesiog „geriamas vanduo“. Pasak studento Mato, ankščiau šalia jų būdavo skirtingos lentelės su mineralinio vandens rūšimis.
Informacija apie vandenį pateikta įrėmintame plakatėlyje ant biuvetės palangės, kur viskas glausta ir paprastesne kalba, nei „Eglės“ biuvetėje – be jokių cheminių formulių. Čia rašoma, kad vanduo išgaunamas iš 264 m gylio gręžinio, yra natrio-chloridinis, vidutinės mineralizacijos. Plakate žadamas energijos pliūpsnis, detoksikacija, kad būsime dienai aprūpinti kalciu bei magniu ir daug kitų dalykų. Tačiau pačiame gale įspėjama, kad turint širdies, kraujagyslių, skrandžio, kepenų, tulžies, inkstų, šlapimo takų problemų, geriau prieš geriant pasitarti su gydytoju.
Gydyklose asmenukės nepasidarysite – fotografuoti uždrausta
Nors „Grand SPA Lietuvos“ biuvetės mineralinio vandens aprašyme buvo žadėtas energijos plūstelėjimas, jau jaučiamės pavargę nuo vaikščiojimo. Tačiau prisimename, kad netoliese, prie Nemuno esančiose Druskininkų gydyklose, turėtų būti net dvi biuvetės. Viena – gydyklų viduje, kita – į upės pusę įrengtame parke.
Į pirmąją patenkame įėję į gydyklų vidų ir iškart pasukę dešinėn. Čia raudona ir mėlyna spalvomis sužymėti aštuoni šilto ir šalto vandens kraneliai. Kairėje pusėje mažos mineralizacijos šaltinio „Aušra“ (2,67 g/l), dešinėje – vidutinės mineralizacijos „Druskininkų“ (7,06 g/l).
Be vienos gydyklose apsistojusios turistės patalpoje daugiau nesutinkame jokio žmogaus galbūt todėl, kad geriau žinoma biuvetė yra gydyklų parke. Tiesa, čia puodelis kainuoja 0,10 euro.
Tik išeidami atkreipiame dėmesį į mūsų pražiopsotą ženklą ant durų su perbrauktu telefonu ir kamera. Pasirodo, lygiai taip pat draudžiama filmuoti bei fotografuoti visame gydyklų pastate.
Gydyklų parko biuvetė, vadinama centrine, yra seniausia iš visų aplankytų. Tai – nedidelis geltonas pastatas, kurio langai papuošti dailininko Kazio Morkūno 1960 m. sukurtais vitražais „Eglės – žalčių karalienės“ motyvais. Viduje galima pasėdėti ant kėdžių ir pasimėgauti pro vitražus krintančia spalvota šviesa.
Ant stalo randame įdomų senų nuotraukų albumą, kuriame, kaip paaiškina kasininkė, gydyklų nuotraukos daugiausia iš ankstyvųjų septyniasdešimtųjų. Perfotografuotas fizioterapijos gydyklų metraštis, neįprasti atliekamų procedūrų vaizdai, Leninui skirtas stendas prie gydyklų laiptų.
Centre pastatytas grybo formos fontanas su 4 kraneliais. Čia už indelį taip pat paprašo 0,10 euro, o vanduo, kaip ir praeitoje biuvetėje, iš „Druskininkų“ bei „Aušros“ šaltinių. Šįkart įsipilu pirmojo. Vanduo beveik oranžinės spalvos, todėl nedrįstu jo gerti. Išpylus, puodelio dugne lieka didelių, tamsiai rudų nuosėdų.
Grožio šaltinio legenda
Nedaug paėjus nuo centrinės gydyklų biuvetės, pasiekiame paskutinį maršruto tikslą – Grožio šaltinį. Tai – nieko panašaus į biuvetę, kur iš puodelių geriamas skrandį gydantis mineralinis vanduo. Šaltinio srovė po atviru dangumi trykšta žemyn ir atsitrenkia į krioklį primenančius parudusius akmenis.
Vandens geriau čia negerti ne tik dėl to, jog bepildydami puoduką apsitaškysite kojas nuo akmenų atsimušančiu vandeniu, bet ir todėl, kad jis ypač sūrus – 52 g druskos litre.
Nė viena šiandien aplankyta vieta nebuvo taip pilna žmonių, kaip nedidelė Grožio šaltinio aikštelė. Čia susirinkę dešimtys pagyvenusių baltarusių turistų plauna vandeniu savo ir mažų anūkų veidus, nes gidas jiems ką tik papasakojo Grožio šaltinio legendą.
Kadangi kalbą mokame prastai, suprantame nedaug gido žodžių. Aišku tiek, kad kažkada vienas kunigaikštis paniro į Nemuno vandenį, o jo pasigedusi kunigaikštienė verkė tol, kol priverkė labai daug sūrių ašarų. Jos vyras iš vandens išniro sėkmingai, o toje vietoje ištryško sūrus šaltinio vanduo, kuris, manoma, nusiplovus juo veidą, galbūt dėl gailaus, nuoširdaus kunigaikštienės verkimo, suteikia žmogui jaunatviškumo ir grožio.