Maža to, DELFI paklausti, kada galime tikėtis sulaukti vasariškos kaitros, klimatologai tik liūdnai atsiduso.
Ragina atprasti nuo turkiškų vasarų
„Būdavo, mielieji, vasaros įvairios. Tiesiog jau pripratote prie turkiškų orų ir dabar didžiausią keliate paniką“, – aiškino klimatologė Audronė Galvonaitė.
Pasak jos, nestebinti turėtų ir gausus lietus – liepą iškrinta daugiausiai kritulių per metus.
„Nuo liepos 10 dienos „Septyni miegantys broliai“ turi prasidėti. Pasižiūrėkite, gal lis ir visas 7 savaites ar dienas po to“, – sakė klimatologė.
DELFI primena, kad senovėje buvo tikima, kad jei liepos 10-ąją be perstojo lyja, tai lietus lis ir dar septynias dienas, o gal net ir septynias savaites. Jei šią dieną iš viso nelyja, irgi nėra gerai, nes tai esą pranašauja sausros grėsmę. Manyta, kad tokiu atveju derlius bus mažas.
Kitur pasaulyje – dar blogiau
„Aš negąsdinu. Esu realistė. Žinau, kas buvę, kaip būdavo – tikrai ne pasaulio pabaiga. Na, vieną kartą Vilnių vandeniu užpylė, jau tragedijos didžiausios. Pažiūrėkite, kas vyksta pasaulyje. Pažiūrėkite, kokia kruša kažkur, kokios liūtys. Tik ką girdėjau, kad japonai skaičiuoja, kiek žmonių nuskendo. Dievo užantyje sėdime ir visą laiką panikuojame“, – suprasti negalėjo A. Galvonaitė.
Anot jos, nereikia meluoti sau, kad tokių orų nebuvo galima tikėtis – klimatologai esą ne kartą kartojo, kad ekstremalių reiškinių bus, jų vis daugės.
„Kiek kartų buvo sakoma, kad reikia labai rimtai susidomėti klimato kaita ir elgtis taip, kad kuo mažiau mes prisidėtume prie to“, – mokė pašnekovė.
Viena ar dvi dienos karštos, o paskui temperatūra krinta dešimčia laipsnių
A. Galvonaitės teigimu, pastarosios vasaros buvo gana karštos, tad dabar, galų gale, esą galime turėti ir kiek vėsesnių.
„Tai visiškai natūralu ir nieko čia nepaprasto nėra. Aišku, klimatas kinta. Aišku, ekstremalės reiškiniai. Tą mes kartojome daugiau nei 20 metų. Niekas mūsų negirdi. Prisidirbome, mielieji, tą dabar ir turime“, – atsiduso klimatologė.
Paklausta, galbūt šiltesnių ir sausesnių orų galime tikėtis liepos pabaigoje ar rugpjūtį, A. Galvonaitė tik šyptelėjo, kad tikėti niekas nedraudžia.
„Dar vasario mėnesį žiūrėjau visą šį džiaugsmą, tuomet pastebėjau vienintelį šiai vasarai būdingą bruožą – viena ar dvi dienos karštos ir po to staiga temperatūra per 10 laipsnių krinta. Jei pagausite tas dvi karštas dienas, tai turėsite. Jei ne, gyvenkite tuo, ką turime“, – kalbėjo ji.
Šiltesnis tik lapkritis ir gruodis
A. Galvonaitės teigimu, ši vasara – ne pirma, kai naktys yra šaltos, nors anksčiau džiugindavo bent gerokai šiltesnės dienos.
„Remiantis amerikiečių prognozėmis, turėtų būti labai šiltas lapkritis ir gruodis“, – informavo ji, paklausta, gal karščio sulauksime bent rugsėjį.
Pasak klimatologės, jai orai – visai geri. Gaila tik žemdirbių, o štai Palangos verslininkai neva tiek metų klestėjo, kad dabar gali ir pavargti, juokėsi A. Galvonaitė.
„Jei lyja, vadinasi, gali skaityti, išeiti. Tie, kurie dirba, nesinervina, kad neatostogauja. Aš visada sakiau: „Orų blogų nebūna, nuotaika mūsų netikusi“. Palanga ir jūra yra visais metų laikais gera, nebūtina gulėti kryžiumi“, – dėstė ji.
Vasara prasidėjo dar birželį, tačiau užsitęsė vėsesnis laikotarpis
Savo ruožtu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas DELFI sakė, kad vasara šalyje – jau seniai prasidėjusi.
„15-os laipsnių vidutinės oro temperatūros riba peržengta dar birželio mėnesį. Tik dabar turime, na, tokį vėsesnį laikotarpį, kai yra keliais laipsniais šalčiau nei turėtų būti įprastai. Be to, ir apsiniaukę, vėjuota, lyja, mažai saulės, tad tai tą vasaros jausmą dar labiau atitolina“, – pripažino jis.
Tačiau anomalija to tikrai negalima pavadinti, užtikrino klimatologas.
„Paprastai mes labai greitai pamirštame, kai orai būna keliais laipsniais šiltesni nei turėtų būti, priimame tai kaip savaime suprantamą dalyką, o, kai tik vėsiau, į tai tuoj reaguojame“, – įžvelgė pašnekovas.
Karštų dienų – kone dvigubai mažiau
D. Valiukas priminė, kad įprastai vidutinė liepos mėnesio oro temperatūra yra 17,9 laipsnio. Pirmąją savaitę šiemet fiksuota – maždaug 2-3 laipsniais žemesnė.
„Tiesa, trūksta tokių dienų, kai oro temperatūra yra aukštesnė nei 25 laipsniai. Birželį tokios dienos buvo vos kelios, gal 4, o pernai – gal 10 ar 11“, – įvertino jis.
Pasak klimatologo, šiuo metu jaučiamas vėsesnis laikotarpis yra atspindys temperatūrų svyravimo, kuris siejamas su klimato kaitos pokyčiais.
„Tik tiek, kad truputį tie ciklonai, slenkantys iš vakarų, šiaurės vakarų užsitęsė“, – sakė D. Valiukas.
Karščio anomalijų nebus ir rugpjūtį, ir rugsėjį
Tačiau, pavyzdžiui, pykti, kad Lietuvoje šąla, nebūtų teisinga, aiškino jis. Klimatologas priminė, kad kovas šiemet buvo maždaug 3 laipsniais šiltesni nei įprastai.
„Kol kas, pagal dabartines prognozes, kurios nusako didžiausią tikimybę, liepos pabaigoje, paskutinę savaitę, šiluma turėtų ateiti. Nors rugpjūtis bendrai numatomas įprastinis, anomalijų karščio kol kas nenumatoma“, – kad, jei karščiai ir bus, ilgai nesitęs, įspėjo jis.
D. Valiuko teigimu, tai nereiškia, kad šią vasarą nebebus karštų dienų ar savaitės, tačiau bendra mėnesio tendencija – įprasta lietuviškai vasarai.
„Rugsėjo mėnesio temperatūra šiemet irgi prognozuojama artima daugiametėms normoms, bet jos tikrai nenusako atskirų dienų galimų svyravimų, kurie mūsų vasaroms yra būdingi“, – pastebėjo jis.