Jubiliejų pasitinka pirmosios šventės šūkiu
Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, tuometis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona paskelbė, kad Klaipėda tapo itin svarbia šalies dalimi. Tad šiais metais Jūros šventės organizatoriai pasirinko šūkį, kuris skambėjo 1934 metais: „Jūra – visa Lietuva“.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus sako, kad praėję devyni dešimtmečiai yra solidus laikas, per kurį Klaipėda augo ir tapo aktyviu laivybos miestu.
„Devyni dešimtmečiai – tai solidus laikas ir galime kalbėti, kad tauta, turinti savo tradicijas, yra tvirta tauta. Tai įrodo mūsų veikla čia, Klaipėdoje, tiek kalbant apie uosto vystymą, jo klestėjimą, tiek apie mūsų jūrininkus, kurie žinomi visame pasaulyje. Klaipėda turi ambiciją būti jūriniu miestu ir visi galimi akcentai čia turi būti ryškūs ir suvokiami visai Lietuvos visuomenei, o tuo pačiu ir mums, gyvenantiems ir dirbantiems prie jūros. Jūros šventės pirmas žingsnis buvo Vilniuje ir džiugu, kad jis pasiteisino. Dabar kviečiame atvykti svečius iš Europos ir Pasaulio, kad parodytume mūsų Klaipėdos miesto grožį, mūsų dvasią, mūsų tradicijas“, – sako Klaipėdos meras.
Tikimasi milžiniško svečių antplūdžio
Anot A. Vaitkaus, jei prieš 90 metų vykusioje pirmoje Jūros šventėje lankėsi apie 60 tūkstančių svečių, tai šiais metais tikimasi jau 600 tūkstančių poilsiautojų.
O pamatyti ir išgirsti išties bus ką. Šiais metais išskirtinei šventei sukurtas himnas. Jo autorius Virginijus Pupšys atviras – užduotis buvo tikrai ne iš lengvųjų, tačiau idėja įgyvendinta su meile savo kraštui. Vyras atviras – pirmiau pasiūlė kreiptis į kitą kūrėją, tačiau galiausiai pasinėrė į kūrybą ir dabar himnas skamba specialiai Jūros šventei sukurtame vaizdo klipe.
Atlikėja Liepa Maldeikaitė tiek video siužete, tiek Jūros šventės metu bendraus su poilsiautojais. Šventės metu laukia gausybė muzikos, kurią atliks ir ši gerai žinoma moteris, ir kiti uostamiestį bei pajūrį mylintys ir garsinantys žmonės. Skambės „The Roop“, Julija Redko, „Baltic Balkan“, „G&G Sindikatas“ ir „Hiperbolės“ atliekamos dainos. Šeštadienio vakaro dangų nušvies fejerverkai.
Būtent dėl fejerverkų, anot festivalio organizatorių, jau sulaikė daug užklausų ir prašymų iš žmonių, todėl nusprendė, kad ši tradicija turi grįžti. Jūros šventės organizatoriai patikina, kad apie tai įspėjo ukrainiečių bendruomenes ir gyvūnų globėjų organizacijas. Taip pat prašoma žmonių, auginančių gyvūnus, atsakingai pažiūrėti į tokį sprendimą ir pagalvoti, ar verta vakare atsivesti augintinį.
Dangų nušvies švyturiai ir šokantys fontanai
Klaipėda neatsiejama nuo jūros, tad ir nuo švyturių. Būtent dėl to sumanyta Jono kalnelyje iškelti įspūdingą 18 metrų švyturį, o šalia jo laukia dar vienas stebuklas – tai šokantys fontanai, kurie nuo milžiniškos platformos pakils net iki 25 metrų aukštį.
Ilgametė Jūros šventės organizatorė Živilė Putnienė pasakoja, kad tris dienas vyksta stebuklai, o miestas prisipildo gyvybės, ir tai būna tik kartą metuose.
„Vienas svarbiausių akcentų – šokantis fontanas. Lyg ir esame turėję, lyg ir nieko naujo, tačiau mes šią Jūros šventę norėjome lyg užtvirtinti, kas žmonių mėgstamiausia. Penktadienį ir šeštadienį padovanosime įspūdingą šokančių fontanų šou“, – teigia Ž. Putnienė.
„Fontanai tapo iššūkiu sukurti kažką įsimintinesnio, nei jau yra buvę. Kuo gi dar fontanai galėtų nustebinti? Proga, 90-oji Jūros šventė diktavo temą, lygiai taip pat ir fontanai turėjo atliepti žymią, garbią datą ir išpildyti tą pačią 90 metų retrospektyvą kvies su šūkiu „Jūra – visa Lietuva“. Atspindėsime fontanų pasirodyme visus laikotarpius, kuriuos lydi įvairių žmonių prisiminimais ir perduodami liudijimai įvairiomis, skirtingomis tarmėmis“, – pasakoja šokančių fontanų režisierė Eglė Miškinytė.
Muzika buvo taip pat sukurta prisilietus prie istorijos, tačiau tuo pačiu pritaikyta fontanų šokiui.
Dar vienas švyturys bus iškeltas Kruizinių laivų terminale, kur bus dalis koncertų, veiks kitos pramogos.
Nematoma Klaipėdos Jūros šventės pusė
Nematoma Klaipėdos Jūros šventės pusė – ją kuria apie 200 žmonių, kurie dirba prie programos, ruošiasi prekybai, stengiasi šventę sukurti visiems, kurie atvyksta pasimėgauti pramogomis, klausytis muzikos, skaniai pavalgyti ir maloniai praleisti laiką.
Tiems, kad myli jūrą, gaus nepaprastą dovaną. Išskirtinė eisena, imituojanti jūros plūduriavimą, kur šiais metais dalyvaus dar daugiau spalvingesnių ir vis originaliau parado platformas puošiančių kolektyvų. O pasižvalgyti tolyn į jūros mėlį norintys smalsuoliai per Jūros šventę sulauks dar vienos dovanos – krantinėje atsiras specialus žiūronas.
Klaipėdos terminalas švenčia kuklesnę – 30 metų sukaktį. Ta proga miesto svečiai galės apsilankyti ekskursijose ir savo akimis išvysti, kaip tos spalvingos krovinių dėžės keliauja iš laivų ar į laivus. Vaidotas Šileika, Klaipėdos konteinerių terminalo direktorius sako, kad organizuojamos ekskursijos po terminalą jau yra labai populiarios, tačiau stengsis patenkinti visų smalsuolių poreikį.
Dar viena pramoga leis keliauti laiku. Mažosios Lietuvos muziejus kviečia pasinerti į filmą „Laiko mašina į Jūros šventės karnavalus“.
Šventinę programą rasite čia: https://klaipedossventes.lt/juros-svente-2024-programa/