Apie tai ketvirtadienį DELFI tiesioginėje konferencijoje diskutavo AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė ir „Eurovaistinės“ farmacininkė Laura Vanagaitė.
Kur erkių daugiausia?
M. Žygutienė sako, kad paskutiniais metais stebėta erkių platinamų ligų susirgimų stabilizacija. Tačiau 2016-aisiais susirgimų skaičius smarkiai šoktelėjo. Entomologė tikina, kad paaiškinti, kodėl taip atsitiko, yra sudėtinga.
Anot jos, dėl to galima kaltinti smulkiųjų graužikų, pernešančių erkes, populiacijos padidėjimą, kraujasiurbiams tinkamas oro sąlygas. Taip pat, pasak entomologės, nereikėtų atmesti ir veiksnių, privertusių žmones patraukti į gamtą, pavyzdžiui, gausaus miško derliaus.
Tiesa, kaip teigia M. Žygutienė, pasigauti ligą nešiojančią erkę galima ne tik miške: „Prieš 20 metų mes dar konstatuodavome, kad miesto teritorijos yra švaresnės, erkių jose yra mažiau. Dabar šito tikrai negalime pasakyti, jų yra ir miestuose, ir miestų parkuose. Tendencijos panašios ir visoje Europoje.“
Ji įvardija ir pavyzdį: atlikus tyrimus Vilniuje, visuose miesto parkuose buvo rasta Laimo ligos sukėlėjų. Anot entomologės, erkių galima rasti net ir daugiabučių kiemuose, į kuriuos jas atneša namuose žmonių laikomi augintiniai.
Pasak M. Žygutienės, negalima teigti, kad vienoje ar kitoje šalies dalyje erkių yra daugiau, nei kitose: jų galima rasti apskritai visur. Kraujasiurbių, užsikrėtusių erkiniu encefalitu, procentas vidutiniškai svyruoja apie 1 proc., Laimo liga – 15 – 20 proc., sako ji.
Kaip atpažinti erkių pernešamas ligas?
M. Žygutienė tikina, kad tiek vienos, tiek kitos ligos inkubacinis periodas po įsisiurbimo yra maždaug 2 savaitės. Kartais šis laikotarpis gali būti ilgesnis arba trumpesnis, todėl medikė po erkės įsisiurbimo pataria atidžiai stebėti save visą mėnesį.
Erkinio encefalito simptomai yra panašūs į gripo: nedidelė temperatūra, galvos, raumenų, sprando skausmas. Ji įspėja, kad pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Laimo ligos simptomai, kaip sako M. Žygutienė, dažniausiai yra odos pakitimai: įkandimo vietoje gali atsirasti „klaidžiojanti raudonė“, galinti keisti paraudimo intensyvumą ir išplitimo ribas.
„Jeigu žmonės pastebi raudonę, iškart sunerimsta. Bet jeigu tas paraudimas yra 1 cm diametro, tai yra tik organizmo reakcija. Jeigu raudonė plečiasi ir diametras pasidaro 5 cm ar daugiau, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją“, – aiškina.
Kokia yra prevencija?
Medikė sako, kad erkiniu encefalitu užsikrečiama per 10 minučių nuo įsisiurbimo, kadangi ligos virusas yra erkės seilėse. Tačiau Laimo liga susergama per parą – dvi, todėl ji įspėja, kad puiki prevencinė priemonė jau yra kūno apžiūra ir įvertinimas, ar nebuvo įsisiurbusi erkė.
M. Žygutienė sako, kad trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, turi išliekamuosius reiškinius, tokius kaip nemiga ar galvos skausmas. Tiesa, ji ramina, kad nuo erkių platinamų ligų miršta nedaug žmonių: mirtingumas nuo erkinio encefalito yra maždaug 2 proc., o nuo Laimo ligos miršta vienetai.
Norint įsitikinti, ar neužsikrėsta šiomis ligomis, tyrimus entomologė rekomenduoja atlikti ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo įsisiurbimo – anksčiau atlikti tyrimai gali būti netikslūs. Dėl šios priežasties pravartu kalendoriuje pasižymėti konkrečią datą, kada buvo įsisiurbusi erkė. Tai, pasak pašnekovės, padės ir konsultacijas teikiančiam gydytojui ar vaistininkui.
M. Žygutienė sako, kad apsisaugoti nuo ligos galima ir laiku pjaunant žolę. „Jeigu žolė yra neaukšta, jeigu jai neleidžiama užaugti aukštesnei nei 10 cm, tuomet tai labai gerai veikia. Erkei neaukšta žolė yra netinkama, kadangi vėjas ir saulė pradžiovina paviršinį dirvos sluoksnį“, – tikina, pridurdama, kad žolę svarbu pjauti nuo pat pavasario pradžios.
Farmacininkė L. Vanagaitė sako, kad egzistuoja ir specialūs purškalai, apsaugantys nuo erkių. Jos teigimu, purškalai, skirti atbaidyti uodus, priskiriami ir prie erkių prevencijos, todėl iš dalies gali apsaugoti ir nuo šių kraujasiurbių.
Tiesa, kaip sako M. Žygutienė, jeigu norima efektyvesnės apsaugos nuo erkių, būtina naudoti preparatus, kuriuose erkes atbaidančių medžiagų koncentracija yra didesnė. Todėl pašnekovė atkreipia dėmesį į preparatus, kurie skirti ir uodų, ir mašalų, ir erkių atbaidymui: reiktų ieškoti preparato, kuris būtų žalingas tik erkėms.
Ji rekomenduoja ieškoti preparatų, kurių veiklioji medžiaga yra DEET, mat ji geriausiai atbaido erkes. Šios medžiagos koncentracija preparate turėtų būti 30 – 40 proc.
L. Vanagaitė priduria, kad stipresni preparatai netinkami vaikams bei alergiškiems žmonėms. Ji rekomenduoja visada atidžiai skaityti instrukcijas ant vaistų pakelio, kuriose visada paaiškinama kas gali naudoti purškalą. „Purkšti irgi reikėtų ne ant viso odos ploto, bet specialiose vietose: prie ausų, ant rankų, kulkšnių. Jeigu purškalo pagrindas bus eteriniai aliejai, jie kils. Netgi ant kojų apačios patepus tas kvapas sklis į viršų“, – pataria.