Kurį laiką grybų mėgėjai į miškus gali dar nesiruošti, nes įprastai tokiu metu renkamų grybų kol kas nėra.
„Ar miškuose jau yra grybų? Priklauso nuo to, ką skaičiuosite. Briedžiukai jau pasibaigė, bobausių neskaičiuoju, nes niekam nerekomenduoju jų valgyti. Kalbant apie mums įprastus grybus, praėjusiais metais lepšiai pasirodė birželio pradžioje – gana anksti. Bet [šiemet] pavasaris buvo vėlyvas, todėl greičiausiai lepšiai pasirodys birželio gale ar liepos pradžioje. Daugelis kitų grybų taip pat turėtų pasirodyti liepą. Vėliau visą vasarą galėsime rinkti voveraites, jei vasara nebus sausa“, – teigė Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vedėja J. Motiejūnaitė.
Kad grybų šiemet teks palaukti ilgėliau, neabejoja ir gamtininkas Andrejus Gaidamavičius.
„Prognozuoju, kad grybai vėluos. Kiekvienai grybų rūšiai reikalinga tam tikra temperatūrų suma, skaičiuojant nuo pavasario. Reikia sudėti kiekvienos dienos temperatūras – kiekviena grybų rūšis pradeda augti, kai pasiekiama tam tikra temperatūrų suma. Jei pavasaris ir vasara šilti, baravykai masiškai dygti pradeda rugpjūčio pradžioje. Bet šiemet jų daugiau gali būti rugsėjo pradžioje, nes šiemet viskas vėluoja, pavasaris buvo šaltas“, – LRT.lt kalbėjo A. Gaidamavičius.
Lietuvą pamėgo grybai iš Amerikos
Kurie šalies regionai turtingiausi grybų? „Galima būtų sakyti, kad Varėnos rajonas. Bet praėjusiais metais Varėnos rajonas skundėsi, kad visiškai neturi grybų. Tuo metu Žemaitijoje grybų buvo daug. Viskas priklausys nuo to regiono orų ir kritulių kiekio. Gamtoje viskas tarpusavyje susiję. Lietuva atrodo maža, bet atskiruose jos regionuose klimatas skiriasi“, – aiškino J. Motiejūnaitė.
Pasak pašnekovės, tenka apgailestauti, kad Lietuvoje sparčiai kertami miškai ir kirtavietėse esą net neverta ieškoti grybų. „Kirtime grybų nerasime. Iškirtus mišką, kol jis neataugs, grybų nebus. Kiek bus iškirsta miško, tiek sumažės grybingų vietų. Mažėja seno miško plotų, mažėja tam tikrų rūšių grybų. Bet vidutiniam grybautojai tai ne taip smarkiai rūpi“, – LRT.lt kalbėjo J. Motiejūnaitė.
Be to, pasak mikologės, atsiranda naujų rūšių grybų, kurie sparčiai plinta ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose. „Atsiranda svetimžemių grybų. Pats žinomiausias atvejis – iš Amerikos žemyno persikraustęs raudonasis aksombaravykis, arba raudonasis baravykas.
Jis atsirado Kuršių nerijoje, dabar yra paplitęs praktiškai po visą Lietuvą. Jis plinta labai greitai. Paskaičiavom, kad per 10 metų faktiškai iš Lietuvos, kur buvo pirmą kartą aptiktas, jau paplito iki Vokietijos ir beveik iki Estijos sienos“, – LRT.lt pasakojo mokslininkė.
Tam įtakos esą gali turėti daug faktorių. Vienas jų – patys žmonės „perneša“ šiuos grybus: „Tarkime, žmonės atvažiuoja poilsiauti į Kuršių neriją ir prisirenka šių grybų. Vėliau juos vežasi į žemyninę Lietuvą ir išmeta grybų liekanas. Taip paskleidžiamos sporos.“
Patarimai grybautojams
Geriausia grybauti anksti rytą, ypač švintant. Tuomet grybai būna kietesni, tvirtesni. Grybavimui tinka balaninės ir plastikinės pintinės su tarpeliais dugne. Būtina turėti peilį.
Grybai greitai kirmija, todėl, parvykus iš miško, negalima grybų palikti kitai dienai. Baravykų guote net apie 50 skirtingų vabzdžių sudeda kiaušinius, iš kurių per kelias valandas išsivysto lervos, paversdamos grybą judančia mase.
Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl nerekomenduojama grybauti priemiesčiuose, pramonės rajonuose, pakelėse, miestų parkuose ir skveruose.