Asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovo Kęstučio Klimavičiaus teigimu, padėtis upėse – tragiška.
„Nemune, pavyzdžiui, ten tragedija išvis, prabrist galima Nemuną, iki kelių gylio. Viskas nuseko, jokio neršto tikėtis negalima“, – BNS sakė jis.
Pavojus žuvų jaunikliams
Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus mokslininkas Tomas Virbickas sako, kad vandenų nuotėkio svyravimai yra natūralus reiškinys, žuvys prie jo prisitaikiusios, tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad hidrologinė sausra pasireiškė vasaros pradžioje. Dėl to gali žūti žuvų jaunikliai.
„Žuvys išneršusios, jų jaunikliai išsiritę iš ikrelių, ir kadangi vandens lygis krenta, jie priversti trauktis iš savo tipinių buveinių. Šiaip gal jie plaukiotų palei krantą, žolėse kur nors slėptųsi nuo plėšrūnų, dabar gi yra visi suplauti į vagos vidurį“, – BNS teikė T. Virbickas.
„Tai tikrai gali labai paveikti jų išgyvenamumą“, – pridūrė jis.
Pavojų žuvims kelia ir tai, kad kritus vandens lygiui, kyla jo temperatūra. T. Virbicko teigimu, jei upėje didžioji vandens dalis yra iš gruntinio vandens, tada temperatūra labai nepakils, bet jeigu iš kritulių – jų nesant, vanduo šyla.
Kai kurios žuvys, pavyzdžiui, lašišinės, kūjagalviai, kiršliai, srovinės aukšlės ir jų jaunikliai yra labai jautrūs temperatūrai.
„Tai ypač pavojinga lašišinėms žuvims, joms 26 laipsniai vandens temperatūros yra visiškai kritinė riba. Šitie temperatūros šuoliai, užsitęsusi kaitra ir vandens temperatūra joms ypač pavojinga, nes temperatūrai pasiekus 22-23 laipsnius, jos nustoja maitintis. Jeigu toliau tęsiasi kaitra, jos žūsta“, – aiškino T. Virbickas.
Situaciją aštrina upių užterštumas
Sausros metu žuvų ištekliams ypač didelį pavojų kelia ir upių užterštumas, kuris kaitros poveikį dar labiau sustiprina, sako specialistai. Esant žemam vandens lygiui, temperatūra telkiniuose yra aukštesnė, todėl vanduo blogiau pasipildo deguonimi ir žuvys pradeda dusti.
„Tai yra pavojinga labiausiai užterštoms ir lėčiausios tėkmės upėms – tai vidurio Lietuvos upės. Manau, šitie reiškiniai po truputį pasimato“, – sakė mokslininkas.
Tuo metu „Lašišos dienoraščio“ vadovas K. Klimavičius pabrėžia, kad tokiomis sąlygomis turėtų būti ribojama hidroelektrinių veikla.
„Su tokiomis temperatūromis ir žemu vandens lygiu visų pirma turi būti ribojama visų hidroelektrinių veikla. Jokios elektros gamybos. Turi būti tik sanitariniam, gamtosauginiam debitui užtikrinti“, – teigė K. Klimavičius.
„Kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gera – dabar yra pats laikas susirinkti šiukšles iš upių. Galėtų išnaudoti tą progą Aplinkos ministerija“, – pridūrė jis.
Pasekmės – bent po dvejų metų
Specialistai kol kas nesiima vertinti, kokių pasekmių sausra gali turėti ateityje. Pasak T. Virbicko, jei ji būtų trumpalaikė, žuvys gali išgyventi, tačiau jei ji kartosis nuolat, žuvų išteklių gali drastiškai mažėti.
„Jeigu toks reiškinys kartosis metai iš metų, jei toks žemas vandens lygis užsitęs iki vasaros pabaigos ir pakils temperatūra, tada galėsime kalbėti, kad tai gali turėti labai neigiamą įtaką žuvų ištekliams upėse“, – sakė mokslininkas.
Anot jo, situaciją kontroliuoti vargu ar įmanoma, tačiau mažiau teršiant upes ir mažinant jose žvejybą, netiesiogiai galima žuvis apsaugoti.
Tuo metu K. Klimavičius teigia, kad vandens temperatūrą šiek tiek galima reguliuoti stebint užtvankas.
„Visa bėda yra Aplinkos ministerijos nesugebėjimas kontroliuoti sukurtų mažųjų užtvankų upėse. Niekas lygio nestebi, reta užtvanka turi elektroninį vandens gylio matuoklį. (...) Kiekviena užtvanka sukelia vandens temperatūrą mažiausiai 2 laipsniais į viršų. Kuo didesnė užtvanka, tuo daugiau laipsnių sukelia. Esant žemam vandeniui ir kritinei temperatūros ribai, tie 2 laipsniai dažniausiai baigiasi žuvų žūtimi“, – sakė jis.
Hidrologinė sausra – nacionaliniu mastu
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šią savaitę Lietuvoje paskelbė hidrologinę sausrą. Anot jos upių nusekimas yra kelerius metus iš eilės trukusių meteorologinių sąlygų pasekmė.
Esant karštiems orams vis daugiau vandens telkinių nusenka žemiau mažiausio vidutinio daugiamečio vandens lygio. Paskutiniais duomenimis, žemiau šio lygio yra 28 iš 48 vandens matavimo stočių.
Dėl sausų ir šiltų orų kol kas labiausiai nukentėjo Šešuvio upė ties Skirgailais, Sanžilės kanalas ties Bernatoniais, Nemunas ties Panemune ir Neris ties Jonava. Ten vandens lygis nusekęs 20-30 centimetrų žemiau lygio. Prasta situacija ir visoje Neryje ir Nemune.
Anot tarnybos, krituliai paskutinėmis birželio dienomis vandens lygiui upėse reikšmingos įtakos nepadarė, nes didžiąją jų dalį sugėrė sausa žemė.