Pripažinus netekusiomis galios šias taisykles, panaikinamas apribojimas rinkti ir supirkti baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu pusantro centimetro, ir voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu vienas centimetras, kadangi tokio mažo dydžio surenkamų (ir ypač superkamų) grybų kiekis nėra ir negali būti didelis ir neigiamo poveikio grybų ištekliams bei jų populiacijoms nedaro.
„Šiose taisyklėse buvo nuostatų, kurios įtvirtintos kituose teisės aktuose, todėl teisinio aiškumo dėlei nusprendėme, kad tokių draudimų dubliavimo neturi būti. Kai kurios taisyklių nuostatos dėl voveraičių ir baravykų dydžio buvo aktualios prieš porą dešimtmečių, kai į mišką grybautojai keliavo nešini ne peiliuku, o grėbliais. Ieškodami brangiai superkamų grybų, jie „išardavo“ šakėmis didelį miško plotą ir sunaikindavo miško paklotę. Džiaugiuosi, kad šiuo metu Lietuvoje žmonės suvokia, kad metro miško paklotės neverta naikinti dėl 1,5 cm skersmens voveraitės“, – teigia aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, primindamas, jog grybavimo taisyklių panaikinimas dar nereiškia, kad miške galima elgtis kaip tik panorėjus.
Nors grybavimo taisyklės neteko galios, tačiau išlieka draudimas rinkti ir supirkti grybus, įrašytus į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą – jis nustatytas Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkoje, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Taip pat Lankymosi miške taisyklės draudžia ardyti miško paklotę, todėl grybautojai miške turės ir toliau elgtis atsakingai – nedaryti žalos laukinei gyvūnijai, augalijai ir miškui.