Nors vasara skaičiuoja jau paskutinį savo mėnesį, darbo skelbimus talpinantys portalai vis dar marga sezoninio darbo Lietuvoje pasiūlymais. Šiuo metu ieškoma darbuotojų sulčių spaudykloms, virėjų, picų kepėjų, pagalbininkų virtuvėse, pramogų parkų darbuotojų. Nors dauguma skelbimų nenurodo, kiek siūloma užsidirbti sezoninio darbo vietoje, kai kuriuose visgi yra įvardijamos sumos. Pavyzdžiui, už darbą sulčių spaudykloje siūlomi 6 eur/val. Šventojoje virėjams, picų kepėjams žadama mokėti nuo 900 eurų.
Būtent 6 eurus už valandos darbą spaudžiant sultis siūlo kaunietis Tomas. Portalui DELFI vyras pasakojo, kad skelbimą patalpino prieš savaitę ir jau sulaukė apie dešimties skambučių.
„Bet šiaip šiais metais pirmą kartą skelbimą įdėjau, vis rasdavau iš pažįstamų, kurie padėdavo“, – kalbėjo vieno darbuotojo prieš sulčių spaudimo įkarštį ieškantis Tomas.
Sąžiningi darbdaviai problemų nemato
„CV Online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad sezoniniai darbai Lietuvoje užsitęsia maždaug iki rugsėjo vidurio.
Pasak jos, vasaros darbus galima suskirstyti į keletą grupių: prekyba (populiariausia smulkioji prekyba, kaip prekyba ledais, vaisvandeniais, suvenyrais ir pan.), turizmo ir maitinimo paslaugos (padavėjai, barmenai, kambarių tvarkytojai, virtuvės darbuotojai), žemės ūkis (uogų rinkimas, pagalbiniai darbai ūkiuose) ir gamyba, susijusi su sezoniškumu, pavyzdžiui, ledų gamyba, šaldyta produkcija, uogų perrinkimas.
„Tai žiūrint į dabartinius orus, šis vasaros sezonas gali ir ilgiau užtrukti“, – pastebėjo ji.
Kaip sakė R. Karavaitienė, nors rugpjūtis jau įsibėgėjo, skelbimų dėl sezoninio darbo vis dar atsiranda: „Aktyvūs ir ieškantys darbo, jaunimas dar viliasi iki mokslo metų, studijų pradžios užsidirbti. Toks jaunimas dažniausiai ieško darbo labai trumpam – net savaitei ar dviem.“
Pasiteiravus, ar dėl emigracijos ir karštos darbo rinkos sezoninių darbuotojų ieškantiems darbdaviams lengva užpildyti laikinas darbo vietas, R. Karavaitienė sakė, kad darbuotojų dar yra.
„Bet labai viskas priklauso nuo to, ką darbdavys siūlo ir kaip patraukliai atrodo darbas. Patrauklumas susijęs ir su tuo, kiek darbas darbuotojui arti namų, kiek darbą galima derinti su laisvalaikiu. Jaunimas nenori dirbti nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, todėl karstynes, batutų parkus jie mielai renkasi, nes ir draugų ten susiranda ir dar kartu papramogauja. Dar labai priklauso nuo to, kokią darbdavys turi reputaciją, ar sąžiningai elgiasi su savo darbuotojais, ar siūlo patrauklų atlyginimą. Tokie darbdaviai lengvai pritraukia sezoninių darbuotojų ir tie patys žmonės grįžta ir kitais metais dirbti. Labiausiai laimi tie, kurie sugeba pritraukti jau buvusius darbuotojus“, – savo pastebėjimais dalijosi darbo skelbimų portalo atstovė.
Paklausus, ar sezoniniame darbe įmanoma užsidirbti daugiau nei minimalų atlyginimą, R. Karavaitienė atsakė teigiamai ir pridėjo, kad tai priklauso nuo darbo pozicijos, pavyzdžiui, padavėjai gali susirinkti atlyginimo dydžio arbatpinigių. Visgi aptarti sezoninio darbo užmokesčius sunkoka: kitaip nei į užsienį padirbėti kviečiantys darbdaviai, lietuviai vis dar vengia nurodyti darbo užmokestį darbo skelbimuose.
Teko atsivežti darbuotojų ir iš Ukrainos
Radailių dvarą Kretingoje prižiūrinčios bendrovės „Vestmarė“ vadovė Vita Aušrienė šiuo metu ieško Dinozaurų parko darbuotojo. Moteris teigė, kad rugpjūčio antroje pusėje, rugsėjį tampa labai sunku rasti žmonių sezoniniam darbui.
„Nepilnamečių norinčių daug, o pilnamečių daug tik pavasarį, vasaros pradžioje. Dabar prasideda pats sunkiausias metas rasti darbuotojų. Studentai ir moksleiviai nori šiek tiek vasaros gauti, pailsėti, o mums darbuotojų vis vien reikia“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasiteiravus, ar V. Aušrienė jaučia sezoninio darbo darbuotojų trūkumą, ji atsakė, kad kol kas kažkaip susitvarko, pavyzdžiui, Dinozaurų parkui jie gali priimti ir nepilnamečių.
„Pilnamečiai turi daugiau darbo pasiūlymų, jiems rasti sezoninio darbo lengviau, jie turi daugiau iš ko rinktis. Gal dėl to kartais nepilnamečiai turi didesnį atsakomybės jausmą darbe. Šiais metais negaliu skųstis, pavyko surinkti kolektyvą. Sunkiausia buvo su virtuvės darbuotojais, teko porą ukrainiečių atsivežti“, – pasakojo dvaro vadovė.
Paklausta apie padavėjų atlyginimus, V. Aušrienė teigė, kad bent jos prižiūrimame dvare arbatpinigių „aukso amžius“ buvo prieš porą metų. Dabar vis daugiau klientų atsiskaito banko kortelėmis, o tai padarę nejaučia pareigos palikti arbatpinigių.
Siūlo ir 500–700 eurų užmokestį
Įmonės „Įdarbinimo tarpininkavimo centras“ direktorius Žilvinas Padegimas pasakojo, kad per juos daugiausiai sezoninių darbuotojų Lietuvoje ieškoma statyboms, aplinkai tvarkyti, aptarnavimo sektoriuje.
„Kadangi darbo rinkoje situacija labai karšta, tai įmonės priima darbuotojus vasaros pradžioje ir į pastovias darbo vietas, žinodami, kad rudenį jiems vėl reikės ieškoti darbuotojų. Taip pat, ypač gamybos įmonėse, naujų darbuotojų prireikia, nes senieji nori išeiti atostogų“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasakyti, kurios sektoriaus sezoninio darbo vietos išgraibstomos greičiausiai, Ž. Padegimas negalėjo: „Vieni nori dirbti aptarnavimo sferoje, kiti nenori. Kiti kaip tik nori gamyklose, sandėliuose, pakuoti, fasuoti. Tie, kurie nori didesnių pinigų, eina į statybas.“
Ž. Padegimas tvirtino, kad sezoniniai ir nekvalifikuoti darbai nebūtinai užtikrins tik minimalų atlyginimą, kuris šiuo metu Lietuvoje 400 eurų (valandinis – 2,45 eur). Pasak jo, siūlomi ir 500–700 Eur uždarbiai.
„Vis dėlto jaučiama tendencija, kad kuo toliau, tuo sunkiau, nes, pavyzdžiui, studentai jau dažnai renkasi darbui vasarą užsienį dėl didesnių pinigų. Todėl čia atsiranda galimybė uždirbti moksleiviams. Nepilnamečiai visada buvo aktyvūs ieškodami darbo, gal tiesiog į juos mažiau darbdaviai atkreipdavo dėmesio, kol buvo pakankamai pilnamečių“, – svarstė pašnekovas.