Mūsų laikų psichologai aptiko dar vieną vasaros „trūkumą“ – aukšta temperatūra ir didelis saulės šviesos kiekis didina lytinių hormonų kiekį organizme, todėl vasarą žmogaus organizmas yra kur kas aukštesniame seksualinio pasirengimo lygmenyje, nei kitais metų laikais.
Vien vasarai kaltės suversti nederėtų
Romanų pasitaiko įvairiais metų laikais, tačiau vasarą vyrai ir moterys rengiasi lengvais, plono audinio drabužiais, nevengdami apnuoginti daugiau kūno. Tokia apranga ne tik mažiau varžo kūną, bet ir sielą, dėl ko jaučiamės labiau atsipalaidavę, linkę užmegzti naujas pažintis, dažniau įsitraukti į avantiūras, neretai nė nesusimąstydami apie galimas ne itin malonias pasekmes, kurioms paaštrėjus ir vasarai pasibaigus, anot gydytojos akušerės-ginekologės Astos Damkuvienės, imame dažniau varstyti ginekologijos kabinetų duris.
Gydytoja sako, jog kaltinti reikia ne tik vasaros išdaigas. Lytiniu keliu plintančių infekcijų daugėjimą lemia dabartiniu metu itin pasikeitęs požiūris į moralę, iškreiptas vertybių suvokimas, sumažėjęs atsakomybės jausmas bei pernelyg ankstyvas lytinis gyvenimas. „Kartą, pasiteiravusi septyniolikmetės ar ne per anksti ji pradėjo lytinį gyvenimą, gavau atsaką, jog šiais laikais tai yra norma. Pacientę atlydėjusi vyresnioji sesuo pasidžiaugė, jog tai nutiko dabar, o ne tuomet, kai sesei buvo trylika,“ – stebisi neatsakingu pacientės požiūriu gydytoja.
Nepageidaujamomis dovanomis atsikratyti nelengva
Ginekologės patirtis byloja, jog jaunimas žino tris lytiniu keliu plintančias ligas: sifilį, AIDS ir gonorėją. Tačiau paskaičiuota, jog lytinu keliu plintančių ligų yra apie trisdešimt. Anot ginekologės, ne visos jos pas mus paplitusios, tačiau drąsiai galime kalbėti apie dvidešimt iš jų.
Pastaruoju metu populiarumo nepraranda Žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris gyvena ir dauginasi žmogaus epitelinio audinio ląstelėse – odoje ir gleivinėse. Tai labai plačiai paplitusi ir daug tipų turinti virusų grupė. Kai kurie jų sukelia lėtinius uždegimus, kiti – karpas, treti – gimdos kaklelio vėžį. Virusas plinta kontaktiniu būdu – liečiantis su nešiotojo lytiniais organais, lytinių santykių metu. Motina virusą gali perduoti naujagimiui.
Nesant prevencinių priemonių labai padidėja rizika užsikrėsti ŽIV, ypač tiems, kas elgiasi rizikingai. Rizikingas elgesys yra labai paprastas: vienas jų – nesaugūs lytiniai santykiai. „Bendraujant su jaunimu paaiškėjo, jog jaunimas nė nežino, kad Lietuvoje yra apie 3 000, o mūsų mieste daugiau nei 70 užsikrėtusiųjų ŽIV. Aišku, tų žmonių bijoti nereikia, tačiau būtina saugoti save, kad neužsikrėstumėte gyvybei pavojingu virusu“, – sako gydytoja.
Mirtimi graso ir hepatitai, kurių vienas iš užsikrėtimo būdų – nesaugūs lytiniai santykiai. Patekę į organizmą, hepatito virusai apsigyvena kepenų ląstelėse, ten ima daugintis ir sukelia uždegimą, dėl ko žūsta daug kepenų ląstelių. Jei uždegimas užsitęsia ilgai, o sukėlusi jį priežastis nepašalinama, žuvusių ląstelių vietoje veši jungiamasis audinys, pamažu sutrikdydamas normalią kepenų funkciją. Lėtiniai B ir C hepatitai gali progresuoti iki kepenų cirozės ar kepenų vėžio ir žmogus gali mirti.
Nuo genitalijų srities pūslelinės viruso (herpes genitalis) nemirštama, tačiau ši nesaugios meilės dovana – visam gyvenimui. Pirminis ligos epizodas paprastai būna ryškiausias – odoje ar gleivinėje atsiranda niežulys, deginimas, nedidelis paraudimas, vėliau tą vietą išberia pūslelėmis, kurios ilgainiui trūksta, atsiranda skausmingos žaizdelės. Jos gali iškilti ne tik genitalijų srityje, bet ir ant sėdmenų, šlaunų, prie išangės, kryžkaulio srityje. Aktyviam ligos periodui praėjus, virusas visam laikui „įsikuria“ kryžmens juntamojo nervo ganglijuose ir ten sukelia paslėptą infekciją.
Chlamidiozė ir gonorėja pavojingos tuo, kad daugelis žmonių apsikrėtę per lytinius santykius nejaučia jokių simptomų arba jaučia labai neryškius simptomus, dėl kurių nesikreipia į medikus. Apie pusė užsikrėtusiųjų, kurie šias infekcijas nešioja daugiau nei pusė metų, vėliau savotiškai „pasveiksta“, visiškai nieko nebejaučia, tačiau jų organizme toliau vyksta pakitimai, kurie nulemia reprodukcinius sveikatos pažeidimus ir net visišką nevaisingumą. Tad dėl vieno iš partnerių nuklydimų, pora gali likti be galimybės turėti vaikų.
Ganėtinai lengvai lytiškai plintančio sifilio pirminės stadijos metu dažniausiai ant lytinių organų ar burnos gleivinėje atsiranda specifinė opelė, moksliškai dar vadinama kietuoju šankeriu. Jei šioje stadijoje nepradedamas gydymas, sifilis pereina į antrą, o vėliau ir trečią stadiją. Šių stadijų metu pacientai skundžiasi karščiavimu, gerklės perštėjimu, viso kūno bėrimais, plaukų slinkimu ar patinusiomis tonzilėmis. Galinėje stadijoje sifilis sukelia rimtus sveikatos pakenkimus, tokius kaip silpnaprotystę, aklumą bei kitus nervų sistemos pažeidimus. „Kasmet Lietuvoje užfiksuojama po 3-4 atvejus įgimto sifilio atvejus. Žinoma, atvejų būtų ir daugiau, tačiau tiriasi tik tos grupės, kam privalu tai padaryti – nėščiosios. Liūdna, kad nėščiųjų tarpe užsikrėtusių sifiliu yra ganėtinai nemažai,“ – sako gydytoja.
Įgimtas sifilis gali pasireikšti įvairiai. Kartais ligos simptomai pasireiškia per pirmąsias dienas po kūdikio gimimo, o kartais – tik po keleto mėnesių. Kūdikiai, sergantys įgimtu sifiliu, būna nervingi, daugiau verkia. Neretai pirmiausia ši liga pasireiškia įvairiais bėrimais, odos pageltimu, vandeningomis, kraujingomis išskyromis iš kūdikio nosies, patinusiomis rankomis ir kojomis bei dėmelėmis burnoje. Deja, net 12 proc. naujagimių įgimtas sifilis baigiasi mirtimi.
Trūksta mūsų pačių ir valstybės dėmesio
Tam, kad sumažėtų lytiniu keliu plintančių ligų, anot ginekologės, reikėtų intensyviau šviesti visuomenę. Ypač tuo susirūpinti turėtų mokyklų vadovai bei visi tie, kurie tiesiogiai dirba su jaunimu. „Kalbėtis reikia ne tik su mergaitėmis, bet ir berniukais, nes tai nėra vieno žmogaus problema, tai – poros problema. Tam, kad jaunimas jaustų atsakomybę, privalu turėti nemažą žinių bagažą apie lytiniu keliu plintančias ligas, apsisaugojimo būdus. Taip pat turėtų keistis ir valstybės požiūris į šeimą – privalu stiprinti jaunas šeimas, remti jas, o ne sugyventinius“, – tvirtina gydytoja.
Anot gydytojos, nieko gera nežada ir tai, kad valstybėje iki šiol nėra jokio mechanizmo, kuris padėtų mažinti nepageidaujamų ligų, pavyzdžiui sifilio, plitimą. „Dauguma tyrimų – mokami, tad reta kuri jauna studentė net ir norėdama gali sau leisti pasidaryti brangiai kaštuojančius tyrimus, kad sužinotų savo sveikatos būklę. O juk pakanka vienkartinio lytinio akto, kad, patyrę malonumą, įsigytumėte ne itin malonią dovaną visam gyvenimui „, – sako gydytoja.
Svarbu žinoti
Kiekvienas turi įvertinti savo elgesį ir, jei jis nesaugus, skubėti pasitikrinti. Profilaktiškai atlikti tyrimus dėl lytiškai plintančių ligų (LPL) reikėtų tuomet, jeigu žmogus yra lytiškai aktyvus ir turi nemažai seksualinių partnerių. Kartą per metus vertėtų išsitirti dėl tokių ligų kaip chlamidiozė, mikoplazmozė, sifilis. Šių ligų eiga kartais būna be jokių simptomų, todėl jos ypač pavojingos.
Prezervatyvai 100 proc. neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų, tačiau naudojant prezervatyvus lytiškai plintančių susirgimų riziką galima gerokai sumažinti.
Įtarę, jog užsikrėtėte kokia nors lytiniu keliu plintančia liga, jokiais būdais nesigydykite patys, nesinaudokite draugų patarimais. Be gydytojo konsultacijos ir specialių tyrimų nežinosite, kokia liga sergate. Be to, daugelio lytiškai plintančių ligų simptomai panašūs, tačiau ligos gydomomis visiškai skirtingais vaistais.
Į medikus kreipkitės vos pastebėję įspėjamuosius simptomus. Kuo anksčiau infekcija nustatoma, tuo greičiau ir lengviau ją galima išgydyti.
Pagrindiniai LPL požymiai, dėl kurių vertėtų sunerimti:
- neįprastos išskyros iš makšties: pakitusi jų spalva, tirštumas, atsiradęs nemalonus kvapas;
- išskyros iš varpos;
- žaizdelės arba pūslelės prie makšties, varpos ar tiesiosios žarnos;
- dirginimas apie makštį, varpą arba tiesiąją žarną;
- deginimo jausmas ar skausmas šlapinantis;
- padažnėjęs šlapinimasis;
- skausmas lytinių santykiu metu.