Sena kuprinė tarnaus ilgiau už naują
„2025 metais sukaks 500 metų, kai ketvirtadieniais Veisiejuose veikia turgus – prekybos, susitikimų vieta“, – sako Veisiejų krašto garbės pilietis, dailės plenerų organizatorius ir menininkas Vytautas Žukauskas.
Galėčiau lažintis, jeigu žmona nebūtų uždraudusi veltis į azartines veiklas, kad kai kurios prekės pas Veisiejų turgaus prekiautojus užsigulėjo nuo tų laikų. Bet tikrai ne šviežiai skinti riešutai, už kurių kilogramą pardavėja prašo po 4 eurų. Kilogramas voveraičių vienu euru brangesnis, tik jos atrodo tikrai ne vakar rinktos, jau spėję apdžiūti.
Per porą savaičių, kol nebuvau turguje, vaizdai pasikeitė iš esmės: dėvėtas basutes ir paplūdimio šlepetes pakeitė rudens-žiemos „kolekcija“, berankovius marškinėlius išstūmė šiltos striukės, pripučiamus plaukiojimo reikmenis ir žaislus – naujos ir patrintos kuprinės.
„Nusivyliau kuprinėmis iš didžiųjų prekybos centrų – neišgyvena vienerių mokslo metų, iki pavasario užtrauktukai išsiskečia, siūlės plyšta. Pernai naujų pirkimo pavyko išvengti, nes beveik visi mokslo metai vyko nuotoliniu būdu, bet dabar teks išlaidauti. Už 10–12 eurų galima išsirinkti naudotą, bet dar padoriai atrodančią žinomo prekės ženklo kuprinę“, – pasakojo druskininkietė Jolanta, atsivežusi į Veisiejus du nenustygstančius vietoje moksleiviško amžiaus berniukus.
Vaikams nuobodu, kai tėvai užtrunka rausdamiesi sendaikčių dėžėse arba verčia vieną po kito matuotis rudeninius rūbus, bet ir jie randa kuo pasidžiaugti: lupa iš nučiupinėtų pakuočių ausines ir rimtai tikrina, ar jos veikia, prijungtos prie telefono, bando pažiūrėti į niūrius rugpjūčio debesis pro visus iš eilės subraižytus saulės akinius.
Kuo didesni ragai – tuo brangiau
Solidaus amžiaus merkiniškių pora negrįš namo tuščiomis: vyras įsikibo, turbūt, dar jo jaunystės laikais pagaminto vokiško kultivatoriaus rankenos, o žmona jį bando įtikinti, kad toks pirkinys gali palaukti pavasario, o dabar labiau reikėtų staliuko su stikliniu stalviršiu.
Naudotų vejapjovių pardavėjai už ne visai sudrožtas, galingesniais varikliais ir nepamestais žolės rinktuvais nesibodi prašyti 150–200 eurų, bet rimčiau susidomėjusiems pirkėjams leidžia nusiderėti ne vieną dešimtį eurų, nes puikiai žino, jog šių prekių pirkimo sezonas jau baigėsi. Nenupirks dabar – teks saugoti iki kitų metų balandžio pabaigos ar net gegužės.
„Nenorit jūsų dydžio trusikų po eurą?“ – beveik šaukia pardavėja. Atsisuku ir tik tada suprantu, kad siūlė ne man, o rubensiškų kūno formų praeivei.
Į turgų užklydę rusakalbiai Druskininkų poilsiautojai susižavėjo tarp sendaikčių rastais medžioklės trofėjais. Įrėminta stirnino kaukolės dalis su ragais kainuoja nuo 6 iki 7 eurų – kuo didesni ragai, tuo brangiau. Stirnino būta beveik mano bendraamžio, nes ant kaukolės išlikusi užrašyta jo sumedžiojimo data – 1972 m. liepos 1-oji. Ir vietovė – Honningen.
Net ir artėjant mokslo metų pradžiai niekas nesidomi senomis knygomis. A. Gudaičio-Guzevičiaus romano antroji dalis tiktų nebent Grūto parke, o JAV gyvenusio lietuvių literatūros kritiko, publicisto Broniaus Railos eseistinių straipsnių rinkinys „Kodėl antraip?“ dar galėtų rasti savo skaitytoją, tik nepavyksta nei prisišaukti pardavėjo, nei sužinoti kainą.
Apvogtas vokietis pagalbos sulaukė muziejuje
Ūkininkas, atvežęs parduoti dailų baltą triušį už jį tikisi gauti 20 eurų. Mažesni juodi kainuoja po 15 eurų, o kuoduotos vištaitės po 10 eurų.
„Šilkinukai čia, jauniklės – kokių 2–3 mėnesių“, – sakė pardavėjas.
Vasaros uogas ant prekystalių pakeitė bruknės. Už litrinį stiklainį pardavėjai prašo 3,50 euro. Savo ūkyje užaugintas, o ne atvežtas iš Lenkijos daržoves pardavinėjantis vyras, kad nereikėtų tos informacijos visiems iš naujo kartoti, kreida ant juodos lentelės taip ir užrašė: „Savo ūkio“. Bulves išrūšiavo į didesnes po 0,70 euro ir mažesnes po 0,40 euro už kilogramą, česnakus pardavinėja po 4-5 eurus, morkas – 0,50 euro.
Kol turgaus lankytojai džiaugėsi seniai planuotais ar spontaniškais pirkiniais, iš Vokietijos į Veisiejus dviračiu atvykęs vyras, pirkdamas pomidorus, pasigedo piniginės su banko kortelėmis ir asmens dokumentais. Nesusišnekėjęs su čiabuviais nei vokiškai, nei angliškai, nukentėjusysis pagalbos prašyti užsuko į Veisiejų krašto muziejų, kurio darbuotoja Monika paguodė, iškvietė policijos pareigūnus ir jiems vertėjavo. Apie kišenvagių apsilankymą Veisiejų turguje jo nuolatiniai prekiautojai teigia negirdėję per visą pandemiją, nors anksčiau vagysčių pasitaikė.