Šias ir kitas vieno seniausių Lietuvoje, XVIII a. pradžioje įkurto Veisiejų dvaro parko paslaptis geriausiai žino Lazdijų krašto muziejaus ir Veisiejų regioninio parko lankytojų centro damos, vasarai jau beveik baigiantis, pakvietę svečius į ekskursiją „Veisiejų dvaro parko istorijos takais“. Ta proga pasipuošusios, tarsi būtų ką tik persikėlę laiku iš Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Masalskio rūmų.
Ančios ežero šiaurinėje pakrantėje įkurtas barokinis parkas, pasak Veisiejų regioninio parko lankytojų centro specialistės Izidos Baliukynienės, XIX a., valdant Veisiejus Oginskiams, paverstas kraštovaizdžio parku, niokotas per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, bei sovietmečiu, o iš dvaro rūmų belikęs jau mūsų laikais restauruotas dešinysis fligelis.
Nesunku atspėti, kad iš visų parko medžių šlovingus Masalskių ir Oginskių laikus tikrai prisimena gamtos paminklu paskelbtas Veisiejų uosis, o juodalksniai ir įspūdingas 22 liepų ratas ne kartą atsodinti. Meilės alėja ir tiltelis atkurti šiais metais, kaip ir atnaujinta pažintinio tako Ančios pakrante danga, prieplaukos, pirmasis Lietuvoje muzikinis fontanas.
Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas apgailestavo, kad savaitgalį neatlaikė vienos iš pontoninių prieplaukų plūdurai ir ji paniro į vandenį. Laimei niekas nenukentėjo, o veisiejiečiai dabar bandys tartis su prieplauką rekonstravusia įmone, kad jų darbo brokas būtų ištaisytas.
Į dvariškius persikūniję muziejininkai liepų rate surengė poezijos apie Veisiejus skaitymus, vaišino svečius arbata ir užkandžiais, skambant saksofonisto Dainiaus Platukio atliekamoms nostalgiškoms melodijoms. Kelios veisiejiečių kartos susipažino liepų rate ne vieną dešimtmetį rengtuose šokių vakaruose, o pirmasis bučinys ant Meilės tiltelio reiškė, kad pora niekada neišsiskirs.
Ekskursija „Veisiejų dvaro parko istorijos takais“ yra dalis Lietuvos muziejų kelio renginių ciklo, kurio tema – „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas". Šių metų ekskursijų programa skirta atgaivinti Lietuvos istorinių sodų ir parkų kultūrinę atmintį. Gamtos ir kultūros paveldą puoselėjančios institucijos, kaip ir kasmet, muziejų kelio ratą suka Žemaitijoje, Mažojoje Lietuvoje, Sūduvoje, Dzūkijoje ir užbaigia Aukštaitijoje.