Tveria ne nuo žvėrių, o žmonių
Šioje vietoje, anot gamtininkų, auga labai retas orchidėjinis augalas – didžioji plačialapė klumpaitė. Tvora reikalinga norint apsaugoti šios rūšies populiaciją.
Aplinkos ministro patvirtintame Balsio ežero pietrytinės pakrantės plačialapės klumpaitės apsaugos 2012-2014 m. veiksmų plane numatyta, kad jos augavietės apsaugai turi būti įrengta 1,8 m aukščio ir ilgesnė kaip 750 m tinklo tvora su rakinamais vartais.
„Kitaip tariant, be tiesioginės žmogaus pagalbos jai gresia išnykimas. Dėl tos priežasties ji ir yra saugoma. Tai yra viena didžiausių Lietuvos orchidėjų, gražus augalas, saugomas ne tik Lietuvoje, bet visur, kur tik auga – tiek Vakarų, tiek Rytų Europoje. Šis augalas labai jautrus aplinkai ir gali augti ne bet kur“, - pasakojo gamtosaugos specialistas.
Žydi kas 6-10 metų
Plačialapės klumpaitės auga tik karbonatiniame dirvožemyje, kuris yra baltas ir primena pelenus. Joms augti reikia daug saulės, tačiau kartu šie augalai negali pakelti kitų augalų konkurencijos – taigi joms reikia miško, kuris turėtų daug atvirų erdvių. Įdomu ir tai, kad jos žydi tik kas 6-10 metų.
Tvorą bando tverti trečiąkart
Iš viso plačialapes klumpaites tvora bandyta apsaugoti jau tris kartus, tačiau tik trečiasis bandymas buvo sėkmingas. Tai patvirtina Pavilnių ir Verkių regioninio parko direktorė Vida Petiukonienė. Ji pasakoja, kad pirmoji tvora buvo medinė, todėl chuliganiški poilsiautojai ją tiesiog sudegino kaip malkas. Antrąją bandyta suręsti su spygliais, tačiau po kurio laiko pabijota, kad ji gali sužeisti pro šalį einančius. Todėl trečiąkart pastatyta metalinė, rimta tvora. Panašu, kad ji kol kas duoda rezultatų.
Pradėti keli ikiteisminiai tyrimai
Kadangi pirmosios tvoros ir informaciniai stendai neatlaikė poilsiautojų šėlionių, nuspręsta žmones apraminti kameromis. D.Augutis sako, kad šios yra gerai užmaskuotos, kad nebūtų vagiamos.
„Esame įrengę kameras ir jos veikia. Jeigu vandalai atsiranda, mes arba patys bandome sureaguoti arba pranešame atitinkamoms institucijoms. Iš tikrųjų jau yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, vienas pabaigtas susitarimu – vandalai mums atlygino žalą. Stebime šią teritoriją ir neesame jos palikę likimo valioje“, - patvirtino LGF specialistas.
Kiek stovės tvora?
Klumpaitės apsaugos programa, kurioje dalyvauja LGF, baigsis jau šiemet, tačiau D. Augutis svarsto, kad tvora turėtų likti ilgam laikui, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti augalų apsaugą.
„Poilsiautojų srautas tenai yra didžiulis ir jie karštomis vasaros dienomis matyt netelpa ir ieško, kur plėstis. Nors pagal parko planavimo dokumentus negalima ten rengti poilsiaviečių, tačiau vis tiek atsiranda laužavietės, grupės žmonių, kurie įsikuria saulėtose vietose ir sutrypia arba išskina (klumpaites – red. past.)“, - pasakojo gamtosaugos specialistas.
Kol kas specialistai tvoros nuimti neplanuoja, nes populiacijai atsistačius, ten vis tiek augalų nebus daug, o įleidus poilsiautojus apie klumpaičių apsaugą bus galima tik pasvajoti.
„Kas nors rankšluostį ant žolės pasiklos, o tarp žolių bus ir klumpaitė... Tokiu būdu ją fiziškai galima sunaikinti, o ten jų yra tik 2 tūkst. Mes galime 1,3 ha pakrantės atitverti nuo poilsiautojų, o jiems palikti 99 proc. kitos pakrantės tam, kad būtų išsaugotas šitas augalas. Manau, kad toks kompromisas yra visai logiškas“, - samprotavo LGF specialistas.