Uodų žemėlapis: į kurias Lietuvos vietas geriau kojos nekelti

Mėgstantiems leisti laiką gamtoje šiemet pasisekė: sausas pavasaris lėmė tai, kad uodų šiuo metu gamtoje sutinkame mažiau nei praėjusiais metais. Vis dėlto, kai kuriuose šalies regionuose uodai poilsiautojams vis tiek neduoda ramybės. Skirtinguose Lietuvos miestuose gyvenančių ir besilankančių skaitytojų paklausėme, kokiose vietovėse jiems teko sutikti daugiausiai, o kuriose – mažiausiai uodų.

Šiemet uodų pastebima mažiau nei praėjusiais metais

Kaišiadorių rajone uodų buvo, bet nedaug. Skaitytojai pastebėjo, kad Raseinių rajone uodų taip pat yra, bet mažai – pernai metais čia jų būta daugiau. Nedaug uodų sutinkama ir Klaipėdoje, Palangoje, Vilniuje bei Kaune. Utenos, Švenčionių ir Lazdijų rajonuose skaitytojai tikina uodų sutikę nedaug. Tą patį gali pasakyti ir Vilkaviškio rajono gyventojai.

Marijampolėje, Druskininkuose, Elektrėnuose, Anykščiuose ir Panevėžyje skaitytojai uodų teigia nesutikę visai. Tokia pat situacija stebima Šiauliuose ir Birštone.

O štai Varėnoje ir Ignalinos rajone geriau būti atsargesniems – skaitytojai patikino, kad čia uodų labai daug. Nepaprastai daug uodų teigia sutikę ir Molėtuose bei Pabradėje apsilankę skaitytojai.

Tiesa, nemėgstantiems uodų kompanijos, šiemet mokslininkai turi gerų žinių. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Rasa Bernotienė pastebi, kad šiais metais, lyginant su praėjusiais, uodų gamtoje yra mažai. Anot jos, tai lėmė ypač sausas pavasaris.

„Uodų lervos veisiasi stovinčiame vandenyje – visokiose balose, pelkėse, kartais ežerų ar tvenkinių pakrantėse. Šiemet balų beveik nėra, tad uodai šiek tiek gausesni vietovėse šalia pelkių, tačiau pelkių teritorijos dėl sausros taip pat mažesnės nei paprastai. Daugelis pelkių dar neišdžiuvo. Uodai labiausiai mėgsta drėgnas teritorijas, kur gali veistis jų lervos, tad kur nors sausame pušyne šiais metais uodų gali iš viso nebūti, o pelkėtame miške uodų gali būti pakankamai daug“, – aiškina mokslininkė.

R. Bernotienė atkreipia dėmesį į sodininkus, kurie atvirose statinėse ar voniose laiko vandenį daržams laistyti – tokiose talpose veisiasi uodai. Mokslininkės teigimu, šiemet tokios vandens talpyklos tikriausiai dažnai išlaistomos, tačiau, jei prasidėtų lietūs ir vanduo tokiose vandens talpyklose užsistovėtų savaitę ar kitą, tuomet jas būtina uždengti, kad uodų patelės nepridėtų kiaušinių ir šios talpyklos netaptų uodų veisimosi vietomis.

Turbūt daugeliui teko pastebėti, kad vieni žmonės uodus traukia labiau nei kiti. Kodėl taip yra? R. Bernotienė aiškina, kad uodų patelės, kurios siurbia kraują, aukų ieško pagal kvapą ir gebėjimą skleisti šilumą.

Uodų patelės ieško šiltesnio daikto, kuris skleistų anglies dvideginį. Štai kodėl, palikus praviras neseniai veikusio automobilio dureles, į jį tuoj pat priskrenda įvairių kraujasiurbių vabzdžių.

„Papildomai uodus vilioja kai kurie žmogaus prakaito elementai, tad sušilęs, prakaituotas žmogus uodus traukia labiau. Reikia pripažinti, kad kai kurie uodų pasirinkimo niuansai iki šiol nėra atskleisti, nes pasitaiko tokių atvejų, kad kartais uodai intensyviau puola vienus žmones nei kitus. Panašu, kad su kraujo grupe tai tikrai nėra susiję, o susiję su žmogaus mityba ar medžiagų apykaita“, – svarsto mokslininkė.

Netinkamai naudojamos apsisaugojimo priemonės pritraukia uodus

Keliaujantiems į gamtą ir leidžiantiems laiką kitose vietose, kuriose sutinkama uodų, pravartu pasirūpinti tinkamomis apsaugos nuo uodų priemonėmis. R. Bernotienės teigimu, geriausia apsauga nuo uodų parduodama vaistinėse – tai įvairūs repelentai.

„Būtina atidžiai perskaityti instrukciją ir išsiaiškinti, kiek laiko veikia repelentas, nes daugelis repelentų, esant mažai jų koncentracijai, veikia kaip atraktantai – jie kaip tik pritraukia uodus“, – perspėja mokslininkė.

Taip pat ji prideda, kad svarbus yra ir tinkamas aprangos pasirinkimas. „Drabužiai ilgomis rankovėmis ar storesnio audinio rūbai rekomenduotini vakarais, kai uodų gausumas, dėl padidėjusios drėgmės ore, paprastai išauga. Kaip jau minėjau, uodai, ieškodami aukos, daugiausiai remiasi uosle, tačiau kai kurie kiti kraujasiurbiai vabzdžiai, pavyzdžiui, upiniai mašalai, labiau puola tamsiai apsirengusius žmones nei apsitaisiusius šviesiais ar gėlėtais rūbais“, – pabrėžia R. Bernotienė.

O kad uodai neapsilankytų namuose, vertėtų įsirengti tinklelius ant langų arba, atidarius langus, nebedegti šviesos, nes vabzdžiai linkę skristi į šviesą.

„Apsiginti nuo uodų galima naudojant įvairias aromatines žvakes ir kitus kvapus, tad galima ir juos išbandyti. Žinoma kvapai labiau padeda patalpoje nei atvirame ore. Uodų gaudyklės, kurios turėtų išgaudyti uodus, nėra efektyvios, nes, visų pirma, jos pritraukia uodus, o antra, jos tikrai neišgaudo visų uodų. Vienas kolega minėjo, kad norint uodų gaudyklėmis, kurios dažnai būna ne pigios, apsisaugoti nuo uodų, reikėtų jas aplink namą išstatyti ratu kelių metrų atstumu vieną nuo kitos. Tad tai labai jau brangus malonumas“, – teigia mokslininkė.

Taip pat ji pastebi, kad kai kurie sodybų šeimininkai naikina uodų lervas aplink esančiose balose ar tvenkiniuose bakteriniais preparatais. Anot mokslininkės, tai tikrai efektyvus būdas sunaikinti tas uodų lervas, kurios veisiasi šalia. Žinoma, toks apsisaugojimo būdas neapsaugos nuo uodo, kuris atskrido „iš už ano miškelio“, kur lervų niekas nenaikino – uodai, ieškodami maisto, gali nuskristi net kelis kilometrus – tačiau, išnaikinus lervas, uodų bus tikrai mažiau.

Nors Lietuvoje saugu, Europoje siaučia uodų platinama liga

R. Bernotienė patikina, kad Lietuvoje uodai šiuo metu neperneša jokių žmonėms pavojingų ligų.

„Šalyse, kur uodai perneša pavojingas žmonių ligas, uodai yra naikinami cheminiais insekticidais, purškiant jais ištisas teritorijas, tačiau šie insekticidai nėra naudojami Lietuvoje, nes jie yra kenksmingi visiems vabzdžiams, taip pat ir naudingiems. Kol kas nėra duomenų, kad Lietuvoje kraujasiurbiai uodai šiuo metu perneštų kokias nors pavojingas žmonių ligas“, – teigia mokslininkė.

Vis dėlto, keliaujantys į kitas šalis turėtų būti atsargūs. Neseniai Užkrečiamų ligų ir AIDS centras išplatino pranešimą, kuriame perspėjama dėl Pietų Europoje uodų platinamos ligos – čikungunijos.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, Islandijoje užregistruoti 3 čikungunijos atvejai asmenims, grįžusiems po atostogų Alikantėje (Ispanija). Ispanijos Valencijos regione bei kitose Pietų Europos šalyse yra aptinkama Aedes albopictus uodų, kurie, esant tinkamoms klimatinėms sąlygoms, gali platinti čikunguniją.

Kaip rašoma ULAC pranešime, čikungunija yra virusinė liga, plačiai paplitusi tropinėse šalyse Afrikoje, Azijoje, Amerikoje.