Kur nėra nė vieno uodo?

Labai daug uodų skaitytojai užfiksavo šiose vietovėse: Molėtų rajone, aplink Alantos kaimą, Telšių rajone, Rokiškio rajone prie Obelių, Varėnos rajone prie Lavyso ežero, Alytuje, Gargžduose ir Doviluose (Klaipėdos rajonas), Palangoje, Darbėnuose ir Merkinėje. Labai dideliu uodų ir mašalų kiekiu tradiciškai skundėsi Druskininkuose ilsėjęsi ar ten gyvenantys žmonės.

Daug uodų poilsiaujant skaitytojai pastebėjo Labanoro regioniniame parke bei Jurbarko rajone.

Kad uodų yra vidutiniškai, GRYNAS.lt pranešė Elektrėnuose, Trakų rajone, netoli Šiaulių, Lazdijų, Zapyškio bei Birštono, Pasvalio poilsiavę žmonės.

Mažu uodų kiekiu džiaugėsi atostogaujantys Utenos rajone, Kuršių nerijoje ir Kauno apylinkėse.

Įdomu tai, kad poilsiautojai teigė radę ir tokių vietų Lietuvoje, kur uodų iš viso nėra. Tai – Vilnius, Klaipėda, Vievis, Pakruojis, Saldutiškio seniūnija (Utenos rajonas) bei Šalčininkų rajonas (Turgelių gyvenvietė), Raseinių rajono dalis prie Dubysos.
Tai galioja ne tik uodams, bet ir erkėms bei visiems bestuburiams, kurie siurbia kraują, žmonės yra ne vienodai jiems „skanūs“. Iš tikrųjų yra žmonių, kurie surenka visus uodus, puola juos, kas tik gali, o yra žmonių, kurių paprasčiausiai nekanda, o jeigu ir puola, tai tik vienas kitas.
L. Budrys

Pirmadienio rytą kalbinta Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser patikino, kad šiemet uodų Kuršių nerijoje kaip reta mažai, todėl poilsiautojai gali iš tiesų pasimėgauti ramiu poilsiu.

„Kandančių uodų iš viso nėra, o trūklių, palyginus su kitais metais, tikrai minimaliai yra. Šiemet jie praktiškai visai nepastebimi. Kuršių nerijoje yra vėsu, nors buvo ir šiltų vakarų, gal šiemet greičiau viskas išdžiuvo, nes jiems reikia tam tikros temperatūros ir drėgmės. Jeigu to nebuvo, tai, matyt, ir nebuvo palankios jiems sąlygos“, - sakė A. Feser.
Uodų ir mašalų žemėlapis

Uodams veistis būtinos dvi sąlygos

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus specialistas Laimutis Budrys teigė girdėjęs, kad Aukštaitijos pusėje kol kas uodų buvo nedaug, o štai Dzūkijoje, pietinėje Lietuvos dalyje – kraujasiurbių buvo gausu. O paklaustas, kas iš esmės kelia vienokį ar kitokį kraujasiurbių paplitimą teigė, kad tam iš esmės būtinos dvi pagrindinės sąlygos.

„Bendri dėsningumai būtų tokie: uodai būna ten, kur drėgnesnės vietos. Uodo gyvenimo ciklas yra susijęs su vandeniu, negiliomis balutėmis, kurios neišdžiūsta. Jiems taip pat reikalinga vešli augalija ir augmenija – lapuočių miškai, daug žolės. Kai vanduo įšyla, pagreitėja uodų vystymosi ciklas, todėl tokiose vietose uodų tikrai bus daugiau. Aišku, uodas taip pat nemėgsta atvirų teritorijų, kur būna vėjuota, kur vėjas prapučia. Saugotis reikėtų tankiau užaugusių teritorijų, drėgnų ir vėjo neperpučiamų“, - patarė pašnekovas.

Anot jo, uodams taip pat būdingas bruožas – aktyvumas tik tam tikru paros laiku. Aktyviausi jie būna prieš pat saulei nusileidžiant ir anksti ryte. Dieną paprastai jie būna pasyvūs.

„Uodai labiau mėgsta pavėsį, o ne saulę“, - atkreipė dėmesį L. Budrys.

Jis tikino šiemet kalbėjęsis su entomologais, kurie pasidalino tokiu pastebėjimu: šiemet, kaip niekad anksčiau, stebima tendencija, kad mašalai, kurie buvo būdingi tik Pietų Lietuvai, pamažu plečia savo arealą į kitas Lietuvos teritorijas.
Uodas

„Kraujasiurbių mašalų stebima jau ne tik Pietų Lietuvoje, bet ir kitose teritorijose. Tai irgi nedžiugina. Tiksliai niekas negali pasakyti priežasčių, bet jų paplitimą lemia tinkamų sąlygų susidarymas kitose teritorijose. Prasideda mašalų intensyvesnis vystymasis“, - teigė L. Budrys.

Paklaustas, ar gali būti Lietuvoje vietų, kur uodų apskritai nebūtų, kaip kad teigė kai kurie skaitytojai, įvardydami konkrečias vietas, pašnekovas teigė, kad tai galėtų būti atviros teritorijos, kuriose yra mažiau vandens telkinių.

„Pavyzdžiui, prie jūros uodams neturėtų būti geros sąlygos. Vasaros metu ten nebūna tokio antplūdžio kaip kad, pavyzdžiui, Varėnoje prie Čepkelių raisto. Nuo jūros pučia vėjas, uodams tai nepalanku“, - teigė gamtininkas L. Budrys.

Vieni žmonės iš tiesų „skanesni“ už kitus

Vis tiktai nors teoriškai galima būtų įvardyti vietas, kuriose uodų turėtų būti mažiau, bet net ir ten, kur jų gausu, jie gali sukandžioti ne visus vienodai. Du žmonės gali poilsiauti toje pačioje vietoje ir vienas grįš namo sukandžiotas, o kitam uodai - lyg nuo žąsies vanduo. Tuo įsitikinęs ir L. Budrys. Jo teigimu, uodai iš tiesų atsirenka, kuris poilsiautojams jiems „skanesnis“.

„Tai galioja ne tik uodams, bet ir erkėms bei visiems bestuburiams, kurie siurbia kraują, žmonės yra ne vienodai jiems „skanūs“. Iš tikrųjų yra žmonių, kurie surenka visus uodus, puola juos, kas tik gali, o yra žmonių, kurių paprasčiausiai nekanda, o jeigu ir puola, tai tik vienas kitas. Tai lemia žmogaus feromonai, kiekvienas mes skleidžiame kitokius aromatus, nors to patys ir neužuodžiame. Matyt, bestuburiai, kurie minta mūsų krauju, turi savo „valgiaraščius“ ir pasirenka, kas jiems labiau tinka“, - juokėsi pašnekovas.
Vaikas saugosi nuo uodų

Atostogos pavirto košmaru

GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad anksčiau ginantis nuo mašalų buvo naudojamos cheminės priemonės, kurios piltos į Nemuną. Vis dėlto tai daryti liautasi. Prie Nemuno esančios savivaldybės sako, kad tam neturi pinigų. Dėl to kenčia į jų teritorijas atvažiuojantys poilsiautojai. Viena moteris GRYNAS.lt skundėsi, kad jos atostogos dėl siaubingų mašalų atakų tapo tikru pragaru. Teko nutraukti plaukimą baidarėmis, „nes mašalai būtų suėdę".

L. Budrio nuomone, tai buvo ir efektyvu, ir ne taip brangu, kaip kartais teigiama. Tam, anot jo, reikėtų skirti iki 100 tūkst. eurų, bet tikrai ne milijonus.

„Manau, kad porą-trejetą metų po to, kai nustota pilti, mašalų nebuvo tiek daug ir gyventojai nebuvo tokie pikti, o šiemet jie gerokai puolė, todėl kitais metais turėtų atsirasti (pinigų biologinio preparato naudojimui – red. past.)“, - teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus specialistas.