Prisiminkime dienas ir valandas, kai galėjome gėrėtis nenuilstančiu žaliuoju gamtos šokiu su ilgiausiomis dienomis ir trumpiausiomis naktimis – nors rugsėjis dar smarkiai nepakeis jos paveikslo, vėlesni jo broliai gerokai pakoreguos spalvų tonus. Bus ir toliau savitai gražu, gėrėsimės auksiniu rudeniu, baltais žiemos kūriniais, tačiau pralėkusios vasaros niekas neatstos.
Šis virsmas – labai jaudinantis, kaip ir praėjusią savaitę įvykęs atsisveikinimas su gandrais. Kažkokia svarbi dalelė tarsi palieka tave, bet naujas laiko kelias skatina toliau kurti, ieškoti naujų įspūdžių, judėti į priekį.