Buvo stebima visoje Lietuvoje
O vaizdas – išties įspūdingas. Po moters įrašu pasipylė ir gausybė komentarų, kad vaizdai išties kaip iš fantazijų pasaulio.
„Neapsakomai gražūs raštai“, – komentuoja Birutės įrašą Aušra.
„Kadrai iš fantastinio filmo, pasiteisino lūkesčiai, atrodo puikiai“, – priduria dar viena grupės narė Irena.
Komentuojantys orų entuziastės įrašą vieningai tikina – vaizdai įspūdingo, nuostabaus grožio, o dėl tokių gamtos grožybių naktinėti išties verta.
Birutė šiuos nuostabius vaizdus rašo užfiksavusi šiek tiek po vidurnakčio, naktį iš pirmadienio į antradienį.
Šis reiškinys – pastaruoju metu šalies padangėse pasirodo jau ne pirmą kartą. Apie tai skelbiama ir „Orai ir klimatas Lietuvoje“ grupėje, „Facebook“ socialiniame tinkle. Čia gamtos vaizdais ir svarbiausiomis naujienomis dalijasi meteorologas Gytis Valaika, kuris ir praėjusią naktį ragino bėgti laukan ir stebėti sidabriškuosius debesis.
Po įrašu pasipylė įvairiausių nuotraukų iš visos Lietuvos – panašu, kad sidabriškųjų debesų vaizdais galėjo džiaugtis bene visos šalies gyventojai.
Debesys pasirodo birželį–liepą
Kaip jau anksčiau rašė „Delfi“, tokie dangaus reiškiniai tikėtini birželį–liepą. Tad nenuostabu, kad dangus liepos 18 naktį nusidažė įspūdingomis spalvomis. Be to, svarbu pastebėti, kad šis reiškinys būdingas šviesiausiomis naktimis. O šių debesų kilmė iki galo nėra paaiškinta. Manoma, kad jų susidaryme dalyvauja ir ugnikalnių išmestos dalelės, ir antropogeninės kilmės dulkės, kurios patenka į aukštesnius atmosferos sluoksnius. Teigiama, kad vis dažnesnis jų pasirodymas susijęs ir su klimato kaita.
Sidabriškuosius debesis galima stebėti tarp 50° ir 70° platumos abiejuose planetos pusrutuliuose. Debesimis jie taip pat vadinami su išlyga, mat susidaro maždaug 80 km aukštyje, mezosferoje. Tai aukščiausiai Žemėje esantys debesys ir savo giminaičius plunksninius debesis tuo požiūriu gerokai lenkia (pastarieji formuojasi 7–12 km aukštyje). Drėgmės taip aukštai praktiškai nėra, todėl ir ledo kristalams, iš kurių daugiausia sudaryti šie debesys, atsirasti reikia ypač žemos temperatūros. Vasarą mezosferoje ji krinta iki -120 C°. Daugiau apie šį reiškinį skaitykite ČIA.