Vaizdas Lazdijų rajone ne juokais išgąsdino: sužinoję, kas nutiko šiems medžiams, artintis nenorėsite

„Kas čia per reiškinys?“, – feisbuko grupėje „Ką pamatyti Lietuvoje“ paklausė Arūna, pasidalinusi pora neįprastų gamtos kadrų iš Lazdijų rajono. Juose matomi medeliai, ant kurių tarytum užmesta tanki baltų voratinklių skraistė. Tačiau paskaičius įrašo komentarus ir sužinojus, kas ten yra iš tikrųjų, gali pasidaryti nejauku, o nuotraukas įvertinęs gamtininkas patvirtina – taip, ėjimas artyn tokių medelių išties nieko malonaus nežada.

„Pilni voratinkliai kirmėlių, vaizdas ne pats maloniausias priėjus“, – įrašo autorę įspėja viena iš komentatorių.

„Mano pats baisiausias košmaras“, – rašo kita komentatorė. „Kažin ar dabar užmigti galėsiu“, – komentuoja dar viena.

Kiti komentatoriai pastebi, kad kasmet pavasarį tokiais voratinkliais apsivelka medžiai pajūryje, ypač gausiai tuomet, kai orai šilti ir sausi.

„Delfi“ paklausė gamtininko Deivido Makavičiaus, kieno darbas matomas nuotraukose. Gamtininkas atpažįsta, jog nuotraukoje pasidarbavo šermuonėlinės arba ievinės kandys.

„Taip, tai šermuonėlinės kandys. Gali būti ir ievinė kandis. Medžiams jos kaip ir nekenkia. Atsigauna medžiai“, – sako D. Makavičius.

Šermuonėlinės kandys įprastai būna baltų sparnų, su juodais taškeliais arba blizgūs. Jų vikšrai gelsvi, taip pat su juodais taškeliais. Šermuonėlinės kandys dažniausiai pažeidžia medžius, nors gali būti sutinkamos ir ant kitų augalų.

Išskiriami kandžių pavadinimai pagal medžius, kuriuos jos renkasi dauginimuisi: ant obelų vystosi obelinės kandys, ant slyvų ir gudobelių – vaismedinės kandys, ant ievų – ievinės kandys.

Lervos vystosi po bendru šilko dangalu, kuriuo apraizgo augalų lapus – taigi, nuotraukose matomas voratinklių apklotas reiškia, kad jame vystosi kandžių lervos. Kuo sausesni ir šiltesni orai – tuo daugiau jų galime sutikti.