Lielbornės dvaras ir Dauguvos upė
Pirmoje „Atrask Latviją su Gabriele ir Sauliumi“ laidoje lietuvių pora susidėjo svarbiausius daiktus į automobilį ir pajudėjo Latgalos regiono link. Kaip sako jie patys, mūsų tautiečiai itin mėgsta keliauti šioje kaimyninėje šalyje, tačiau čia vis dar yra daug neatrastų ir neištyrinėtų vietų, kurias jiedu žada aplankyti ir parodyti. Kelionė prasidėjo Vilniuje, o pirmasis jų tikslas – važiuojant nuo Vilniaus Daugpilio kryptimi įveikti Lietuvą.
„Su dainomis ir mankštomis pora valandų kelyje neprailgo. Kirtę sieną sukame į rytus, kur ieškosime dvariškos nakvynės“, – sakė G. Tetenskaitė-Žvirgždė.
Pirmoji nakvynė – „Lielbornės muižoje“ (Lielbornės dvaras ir parkas, Lielbornė, Latgalos regionas). Čia keliautojai praleido pirmąją naktį Latvijoje. Didelis dvivietis numeris su pusryčiais – 105–120 eurų nakčiai.
„Gavome dvaro žemėlapį, išanalizuosime ir eisime aplink parką du kilometrus, norime pamatyti, kas gi čia mūsų laukia. Miško takas prie šio dvaro veda ratu ir užsibaigia tokiu desertu, vyšnia ant torto – labai gražia užtvanka. 550 metrų nuo dvaro yra Dauguvos upė, kurią supa labai gražus kraštovaizdis. Pabėkime pagaliau iš miesto, atvažiuokime į šį dvarą ir atsisėskime ant Dauguvos kranto. Pamatysime unikalų vaizdą – čia vakarieniauja paukščiai ir galima iš tikrųjų pailsėti, nes nėra mobilaus ryšio“, – šyptelėjo S. Žvirgždas.
Pasivaikščiojus po dvaro apylinkes, pasėdėjus ant Dauguvos upės kranto, keliautojų laukė autentiška vakarienė dvare.
„Dainuos jūsų širdis nuo gamtos dvaro ramybės ir skanaus maisto. Kai gavau lėkštę su šonkauliukais ir bulvėmis, pasirodo, tai buvo tai, ko aš norėjau visą parą“, – džiaugėsi G. Tetenskaitė-Žvirgždė.
Išsimiegojus itin patogioje lovoje, liko paskutinis akcentas – Lielbornės dvaro pusryčiai. Į nakvynės kainą įskaičiuoti pusryčiai – sotūs, gausūs ir paskaninti šalia dvaro augančiais žalumynais.
Jodinėjimas žirgais ir sodyba, primenanti Rumšiškių muziejų
Antrosios dienos pirmoji stotelė – „Klajumi“ žirgynas (Žirgų ūkis „Klajumi“, Klajumi, Latgalos regionas). Šioje vietoje nepamirštamų įspūdžių patirti gali ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Žirgyne įsikūrę ne tik arkliai, bet ir triušiai, kuriuos galima paglostyti ir paliesti. Tai – puiki pramoga mažiesiems.
„Bet ką reiškia vaikams… Aš irgi dabar eisiu ir paliesiu juos, nes labai noriu. Eisime išbandyti ir savo sėdimąsias ant žirgų. Ko labiausiai tikiuosi, tai pagauti lietuvį, nes labai žavu, kad šioje rančoje yra 16 žirgų, iš kurių 3 yra lietuviai“, – pasakojo G. Tetenskaitė-Žvirgždė.
1 valandos jodinėjimas po apylinkes – 25 eurai asmeniui. Ūkyje galima ne tik pajodinėti įvairaus sudėtingumo trasomis, bet ir užsisakyti nakvynę ar pirtį. Be to, ne tik jodinėti žirgais, bet ir važiuoti karieta.
„Pradžioje galbūt buvo natūraliai nejauku, nes turi įprasti, kad žirgai juda kitaip, bet kai pagauni sistemą… Beje, labai šaunūs žmonės, kurie su tavimi joja – praveda ekskursiją, labai daug pasakoja, aiškina, nuramina, paaiškina, kaip reikia laikyti vadeles, kaip reikia laikyti tiesiai stuburą, kaip reikia laikyti kojas ir tada jokių problemų nelieka. Ir tėvai su vaikais irgi ramiai joja, nesijaudina nei dėl vaikų, nei dėl kitų dalykų, nes arkliai yra išmokyti, išauklėti, žino, kaip joti, kur joti, kada joti ir kada sustoti. Puiki vieta pirmam kartui, jeigu niekada nesate to darę“, – laidoje tikino G. Tetenskaitė-Žvirgždė.
Po malonaus jodinėjimo su žirgais – metas latgališkiems pietums.
„Mes šioje žirgų rančoje gavome tradicinę kiaulieną, panašiai turbūt ir karka atrodo, greičiausiai čia ir yra karka. Latgaliai mėgsta kiaulieną su daug bulvių, todėl jie šiek tiek panašūs į lietuvius. Gavome ir salotų, garstyčių dar šiek tiek. Va toks įspūdingas patiekalas“, – pasakojo S. Žvirgždas.
Latgališki pietūs asmeniui kainuoja 20 eurų.
„Dėkinga širdimi atsisveikiname su žirgynu, ranča, kurioje galima lankytis ir žiemą, ir rudenį, ir pavasarį, ir vasarą – jie veikia visada. Turi, ką pasiūlyti – ir veiklų, ir pramogų, ir su rogutėmis gali pravežti. Labai gera patirtis – labai skaniai pavalgėme, labai smagiai pasijodinėjome“, – pasakojo G. Tetenskaitė-Žvirgždė.
Dar viena stotelė – „Andrupenes“ sodyba (Skolas gatvė 3, Andrupene, Latgalos regionas). Pasak keliautojų, ši vieta primena Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejų. Čia lankytojai gali išmokti kepti duoną, aplankyti to laikmečio namą-muziejų su visais čia likusiais rakandais.
„Man latviai ir lietuviai turi tiek daug bendro, kai pagalvoji ir pasižiūri – duonos kepimas, tradicijos, keramika, gamyba, taip sava ir taip artima atrodo“, – pastebėjo G. Tetenskaitė-Žvirgždė.
Galimybė pasipiršti „Latgalos jūroje“
„Duonos ir žaidimų, sakė senovės Romos gyventojai. Tai duonos buvo, o dabar metas žaidimams. Važiuojam plaukti jachta. O kur ta jachta? Esame Latgalos regione, jūra visiškai kitoje pusėje, bet pasirodo, čia kažkur netoliese galima išbandyti burlaivį ir išbandyti buriavimą didžiuliame ežere“, – šmaikštavo S. Žvirgždas.
Keliautojai atvyko prie Raznos ežero, kuris vietinių latgalių vadinamas jūra, nes yra toks pat nenuspėjamas – čia gali kilti ir bangų, ir audrų, o ir ežero dydis įspūdingas. Čia jie leidosi į plačiuosius ežero vandenis jachtoje „Buru Guru“. Privatus 1 valandos pasiplaukiojimas kainuoja 100 eurų, o vienu metu jachta gali plaukti net 25 žmonės.
„Aš pasufleruosiu jauniems vaikinams arba vyrams, kurie norėtų kur nors romantiškai pasipiršti savo būsimai žmonai, kad „Buru Guru“ jachta šiame ežere, žinokite, yra labai geras variantas. Jeigu atvažiuosite į šią jachtą, jums irgi kapitonas duos palaikyti vairą, o gal net ir pavairuoti, kaip man. Labai labai nuostabu“, – tikino S. Žvirgždas.
Pasak keliautojų, pasiplaukioti jachta atvažiuoja turistai iš Rygos, netgi Estijos, Vokietijos ir Lietuvos.
„Labai patiko, labai atpalaidavo, prapūtė vėjas mintis. Iš tikrųjų labai faina patirtis, tai labai rekomenduojame tiems, kurie lankysis Latgaloje. Čia, beje, galima ir pernakvoti, ir gimtadienį pašvęsti, ir tuo pačiu pasiplaukioti, pasifotografuoti, paplaukioti, karštą vasaros dieną sustoja šis laivas ir tada gali maudytis, mėgautis visais vasaros malonumais. Aš nematau nė vienos priežasties, kodėl turėtum neplaukti ir nebūti čia“, – po pasiplaukiojimo jachta įspūdžiais dalijosi G. Tetenskaitė-Žvirgždė.
Meilę prišaukusi keramika
Paskutinė pirmosios laidos lankytina vieta – keramikos dirbtuvės („Cukrasata“, Bekši, Latgalos regionas). Čia viskas daroma rankomis – ir lipdoma, ir žiedžiama, o senovinėje krosnyje, 1000 laipsnių temperatūroje, deginami gaminiai įgauna sodrų juodą atspalvį.
„Kai deguonies ten nebelieka, vadinamuoju redukciniu būdu, molis tampa absoliučiai juodas. Įdomu tai, kad jeigu tuos juodus iškeptus ir pagamintus gaminius vėl grąžintumėte į krosnį, vėl tokioje pačioje 1000 temperatūroje išdegintumėte, jie vėl grįžtų į savo natūralią, pirminę spalvą.
Kas dar yra įdomu, kad tas iškeptas molis net iš vidaus jau yra pajuodavęs, nėra molio spalvos, jis yra toks juodas, koks yra iš išorės, žodžiu, kiaurai praeina juodis. Pats procesas yra labai ilgas – jis trunka keliolika valandų, kas 10 minučių į pečių prikraunama malkų ir po truputį vis kas kažkiek valandų stumiama ir stumiama, ne iš karto yra leidžiama imti ir degti produktams, nes kitu atveju tie produktai tiesiog suskils ir iš jų nieko nebeliks. Dėl to tai vyksta taip ilgai, o tokius darbus ir žmones reikėtų vertinti“, – pasakoja G. Tetenskaitė-Žvirgždė.
Keliautoja prasitaria, kad juodu sužavėjo ir dirbtuvių savininkų istorija.
„Šitie du žmonės susitiko ir susipažino būtent šių indų dėka. Žavingoji moteris pagal specialybę yra smuikininkė, nepaisant to, kad dabar savo rankomis daro visus įmanomus dirbinius. Ji susipažino būtent dėl šių indų, nes vis važiuodavo ir pirkdavo šiuos gaminius. 8 metus ji gyveno Prahoje, čia su savo būsimu vyru susipažino, liko gyventi ir savo rankomis irgi pradėjo daryti dirbinius“, – laidoje atskleidė G. Tetenskaitė-Žvirgždė.
Dienos pabaigoje – nakvynė svečių namuose (svečių namai „Zala sala“, Rezeknes apskritis, Latgalos regionas). Dvivietis kambarys su pusryčiais – 50 eurų.
„Čia, kur mes nakvosime, gavome tokią nuostabią, paprastą, ūkišką, kaimišką vakarienę – karbonadėlis, bulvytės, daržovės. O visų svarbiausia, kad šįvakar mes pataikėme ant ledo ritulio rungtynių, tai pažiūrėkite – vietiniai latviai, kurie čia stovyklauja ir ilsisi, važinėja dviračiais, gyvena šiame komplekse, susirinkę prie nedidelio TV ir palaiko savo komandą. Latviams ledo ritulys yra tas pats, kas mums krepšinis“, – pasakojo S. Žvirgždas.
Norintys stebėti visus Sauliaus ir Gabrielės nuotykius Latvijoje – žiūrėkite laidą ČIA.