Aną ketvirtadienį merkė įkyrus grybinis lietus, tai net ilgiau paslampinėti po turgų nenorėjau, nes dauguma pardavėjų labai anksti pradėjo pakuotis savo atsigabentas gėrybes, o likusieji taip apsidangstė celofanais, kad neatklojęs neįžiūrėsi, kas ten parduodama. Tai matydami pirkėjai irgi ilgai neužtruko ir skubėjo namo, paskubomis pagriebę pigiausią dešros ringę ar maišelį pomidorų.
Šį kartą radijas žadėjo visą turgui nepalankiausių orų rinkinį: lietų, krušą, perkūniją ir infliaciją. Bet virš Veisiejų, tarsi tyčia, vos išsisklaidžius ryto migloms, ryški birželinė saulė ridinėjosi po žydrą dangų, tarsi kviesdama jei ne maudymosi kostiumėlių ir guminės valties pačiupinėti, tai bent pasigrožėti vaiskiu šviežių trešnių raudoniu.
Bet pradedu savo žvalgytuves dar už turgaus vartų, kur tarp gėlių ir sodinukų įsispraudė vištų pardavėjo Povilo autobusiukas. Paklaustas, ar vištos dar labiau nepabrango, jis paliko kabinoje išdėliotus kuklius savo pusryčius ir pirmiausia pareiškė užuojautą dėl žiaurios mano gaidžio Modesto mirties plėšrios akmeninės kiaunės naguose.
„Sakiau, kad neapsimoka naujų vištų pirkti, kol neišgaudėt plėšrūnų. O vištos dabar kainuoja po 8 eurus, viščiukai – po 2,20 eurų“, – sakė pardavėjas.
Pamatęs, kad fotografuoju pro dėžės plyšius pasidairyti galvas iškišusius viščiukus, Povilas susirūpino, kad toks vaizdas jam neužtrauktų kovingųjų paukščių teisių gynėjų rūstybės.
„Nors sudėti jie pagal visus veterinarijos tarnybos reikalavimus – mažieji po 100 dėžėje, didesni – 40. Tokie nustatyti standartai ir jų laikausi. Bet žmonės visko gali prisigalvoti“, – kalbėjo vyras.
Turgavietės viduje ilgiausios pirkėjų eilės išsirikiavo prie daržovių ir vaisių pardavėjų stalų. Mat Veisiejus pasiekė šviežios trešnės, kainuojančios nuo 5 iki 7,5 eurų už kilogramą. Lenkiškos braškės atpigo iki 3,5 Eur, o ilgiau pasidairęs aptikau jų ir po 3. O nusipirkau tik geltonų pomidorų po 2,50 Eur už kilogramą.
Vietinis bitininkas už puslitrinį stiklainį šviežio ir skaidriai geltono medaus prašo 6 eurų, 10 kaimiškų kiaušinių galėjau įsigyti už 2 eurus, nedidelį varškės sūrį – 4. Itin kvapnias naminio rūkymo dešras dažnai Veisiejuose sutinkamas ūkininkas pardavinėjo po 11 eurų už kilogramą, o šviežias lenkiškas bulves – 1,30.
Turgaus gilumoje valgomų daiktų matosi vis mažiau, bet prasideda sendaikčių, dėvėtų rūbų, sodo technikos ir visokių namų ūkyje reikalingų smulkmenų karalystė. Muzikinių CD diskų krūvoje galėčiau prasirausti iki pat pietų, kol namo susiruošęs pardavėjas nuvarys šalin, nes tarp kalėdinių giesmių ir 90-ųjų popmuzikos hitų rinkinių kartais pavyksta aptikti įdomių žinomų roko atlikėjų ir net klasikinės muzikos albumų. Už vieną plokštelę prašo 2 eurų, bet perkantiems 10 ir daugiau parduoda jas po eurą.
Naudotų baldų pardavėjai iš Alytaus neapsiriko į Veisiejus atvežę nemažą stalo futbolo žaidimą. Už 70 eurų jį įsigijęs vyras sakė turintis „kažką panašaus į barą“, kur tokiam įrenginiui tikrai atsiras vietos ir nestigs lankytojų dėmesio.
Senais dviračiais ir žoliapjovėmis prekiaujantys sūduviai už baltą vaikišką „Audi“ kabrioletą nori gauti 50 eurų. Sakė, nuosavi vaikai juo jau atsivažinėjo ir išaugo.
Vasarinį pirkėjų pagausėjimą ir didesnį norą leisti sparčiai nuvertėjančius pinigus pastebi beveik visi pardavėjai. Dėvėtų darbinių rūbų pardavėja, atvykusi iš Varėnos rajono, sakė, kad gyvybės turgui įkvėpė jau pasirodę jame Veisiejų krašto sodybų vasarotojai.
„Jau iš tolo atskiriu, kad ne vietiniai, vaikšto po turgų pasipuošę, rankas už nugaros susidėję. Mano prekių jiems nelabai reikia, nebent darbines kelnes nusiperka apsivilkti žolei sodyboje nusipjauti“, – kalbėjo moteris.
Atvažiuoja į Veisiejus ir Druskininkų sanatorijų poilsiautojai, bet daugiau jų būna vasaros viduryje, kai ne tik Lenkijoje sunoksta uogos, pradeda dygti grybai. Jų išlaidumu džiaugiasi ir sendaikčių pardavėjai, nes tikram veisiejiečiui ką nors parduoti be nuolaidos nuo ištartos pradinės kainos beveik neįmanoma.
Randu savo dydžio dar ne visai suavėtas „Ecco“ basutes, bet paklausęs kainos net atšokau nuo prekystalio – 30 eurų. Prieš mėnesį tokias pat, tik ne juodos, o rudos spalvos, tame pačiame turgaus pakraštyje, ant kalniuko, nusipirkau už 12 eurų.
Kol grybavimo sezonas dar neprasidėjo, nepabrango smagūs medžiokliniai peiliai, kuriuos pardavėjas sakė imantis iš vieno vietinio meistro. Todėl ir kaina dar kaip pernai – nuo 8 iki 14 eurų, priklausomai nuo dydžio ir kriaunų dailumo. Aną vasarą vieną tokį įsigijau, bet iki šiol miške nesugebėjau pamesti, tai naujo dar ilgai nereikės.
Tas pats pardavėjas beveik po praeivių kojomis padėtoje dėžėje eksponuoja ir tabako daigus, kainuojančius po 1 eurą už nedidelį vazoną. Sakė, daržininkai jos sodina šiltnamiuose, kad savo kvapu atbaidytų kenkėjus. Prie avilių augantis tabakas, pardavėjo teigimu, nubaido nuo bičių erkes. O kas pabandė sudžiovinti ir rūkyti, skundėsi pernelyg karčiu dūmu.