Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigė, kad nors pastarosiomis dienomis lyja, žemdirbių padėtis dėl sausros yra sudėtinga.
„Siūlome tiesiog fiksuoti situaciją, kad bet kas Lietuvoje netekęs derliaus galėtų išvengti sankcijų iš Europos Komisijos ir iš Žemės ūkio ministerijos institucijų dėl neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su Europos Sąjungos paramos išmokėjimu, ir kad kiekvienas ūkininkas galėtų apeliuoti į force majeure (nenugalimos jėgos – BNS) aplinkybes prieš savo produkcijos supirkėjus tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse“, – Vyriausybės posėdyje tvirtino G. Surplys.
Anot jo, hidrometeorologijos tarnyba daugiau nei 15 savivaldybių buvo fiksavusi stichinę sausrą – jose nelijo 30 dienų, dar dešimtyje yra sausringas laikotarpis – jose nelijo 15 dienų, o 16 savivaldybių pačios paskelbė ekstremalią padėtį.
Ministro teigimu, paskelbus valstybės lygiu ekstremalią situaciją, Vyriausybei taip pat būtų lengviau derėtis su Europos Komisija ir dėl aplinkosaugos reikalavimų palengvinimo.
„Mes jau dabar kreipėmės į Komisiją prašydami, kad leistų ganyti gyvulius teritorijose, kurias būtų privalu palikti aplinkosaugai, pūdymui ir taip toliau“, – aiškino ministras.
Ano jo, šių metų sausra yra labai panaši į 2006-ųjų sausrą, todėl remiantis tų metų duomenimis prognozuojama, kad vasarinių pasėlių derliaus nuostoliai gali siekti 15–50 procentų.
Speciali Vyriausybės komisija praėjusią savaitę pasiūlė dėl sausros padarinių žemės ūkiui skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu.
Lietuvoje pastarosiomis dienomis palijus, stichinė sausra iš šalies po truputį traukiasi – ji dabar fiksuojama Kaišiadorių, Telšių, Kretingos ir Klaipėdos savivaldybėse.
G. Surplys antradienį teigė, kad šalies žemdirbiai dėl sausros jau neteko trečdalio derliaus, o labiausiai nukentėjusieji yra šalies pietuose.