„Maniau, jei sukursiu šeimą, talentas žus prie puodų“
Anna dalijasi ir savo šeimos istorija.
„Perskaičiusi tą lemtingą Leonardo da Vinci istoriją, supratau, kad žymių moterų dailininkių nėra, o aš troškau būti tokia. Juk moterys išteka ir tarnauja savo vyrui, prie puodų miršta visi jų talentai. O aš taip nenorėjau, todėl nusprendžiau, kad aš neištekėsiu. Maniau, tobulinsiu savo talentą“, – prisimena šeimos sukurti nenorėjusi Anna.
„Kita vertus, labai norėjau vaiko. Be noro, man pagimdyti buvo ir gyvybiškai svarbu, turėjau du pasirinkimus: arba onkologinę ligoninę, arba vaiką ir sveiką save. Galiu drąsiai teigti, kad mano sūnus išgelbėjo mano gyvybę“, – tapimą mama prisimena dailininkė.
Pasak dailininkės, praėjus laikui, ji suprato, kad pasiekė tam tikrą profesionalumo lygį, kuris tuo metu ją tenkino. Atėjo laikas į širdį įsileisti šeimą. „Dabar mano vyras, mano sūnaus tėvas, tarnauja mano talentui“, – sako moteris.
Dailininkė prideda, kad per tuos 18 metų vienatvės jos dabartinis vyras buvo sukūręs kitą šeimą, tačiau išsiskyrė. „O aš nieko neturėjau, man nieko ir nereikėjo“, – tvirtina Anna.
Savo autografą susapnavo
Moteris pasakoja, vis sukusi galvą, kaip jai pasirašyti ant kūrinių: „Matydavau įdomius parašus, man norėjosi turėti parašą, kuris išsiskiria“.
„Savo parašą aš susapnavau. Mano vardas yra Anna, užrašytas kirilica. Susapnavau, kad mano parašo reikšmė bus štai tokia: viršutinis „N“ raidės pagaliukas – aš pas Dievą, kitas „N“ pagaliukas – Dievas pas mane, o kitas, raides kertantis pagaliukas, – visa jungianti meilė. Tokiu būdu susidaro kryžius“, – autografo sukūrimo istoriją pasakoja Anna.
Dalininkė sako parašas jai primenantis, kad nereikia didžiuotis savo talentu: „Autografas man primena, jog savo talento aš neužsidirbau, aš jį atsinešiau gimdama. Mano pareiga yra lavinti talentą ir tarnauti žmonėms.“
„Mano parašas – kaip bendra mano ir Dievo autorystė“, – sako menininkė Anna Lopucha-Vinauskienė.
Per pusę vasaros – 200 portretų
„Nežadu išeiti į pensiją“, – tvirtina jau dvidešimtą vasarą Palangoje dirbanti dailininkė. Moteris tikisi, kad turės laimę piešti iki pat senatvės.
O koks jūsų darbo Palangoje tempas? „Per pusę šios vasaros nupiešiau 200 pieštukinių portretų. O vieną dieną sumušiau pačios savo rekordą: nupiešiau 19 pieštukinių portretų“, – atskleidžia Anna.
Grožis mene, arba „Karalius nuogas“
Dailininkė, atsakydama į piktųjų komentatorių pastabas apie neva kičinę jos kūryba, nori pasidalinti įžvalgomis, kas, jos nuomone, yra tikrasis kičas.
„Aš tikiu monoteistiniu pasaulio sukūrimu – pasaulį sukūrė Dievas ir pasakė, kad jo kūrinys yra geras“, – pasakojimą pradeda dailininkė.
Anot kūrėjos, jei žmogus yra sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir pavidalą, tai jis irgi turi kurti grožį. „Grožis turėtų būti gražus“, – teigia Anna Lopucha-Vinauskienė.
„Žmogus griauna, iškerta, šiukšlina, naikina visą Dievo sukurtą grožį. Taip daro tam, kad pateisintų savo beviltišką egzistavimą. Jam gražu tai, kas destruktyvu, negražu. Dėl šios priežasties madingomis tampa rūdys, kurios Biblijoje yra prakeikimas, taip pat madingais laikomi suplyšę, sudriskę drabužiai. Tas pats ir su menu. Gražu tai, kas bjauru“, – svarsto menininkė.
Kalbėdama apie grožį mene, moteris prisimena J. K. Anderseno pasaką „Nauji karaliaus drabužiai“.
„Visiems meno žinovams norėtųsi priminti šią pasaką. Štai kartą Juozas Statkevičius, kaip tas mažas vaikas iš pasakos, pasakė „patraukite Žaliojo tilto šiukšles iš Vilniaus“, jis išdrįso pasakyti, kad tai negražu. Arba būna kuriami baisūs spektakliai, po kurių žmonės ploja atsistoję. Baisiausia yra tai, kad visi bijo parodyti, kad jie nesuprato, kad jiems negražu“, – sako Palangos dailininkė.
Visam laikui paveikęs spektaklis
„Mėgdavau lankytis spektakliuose, koncertuose. Man ypač patikdavo Gyčio Padegimo režisuojami vaidinimai“, – apie savo kultūrinį gyvenimą užsimena menininkė.
Tačiau po apsilankymo viename spektaklyje, moteris itin atidžiai renkasi, kur eiti.
„Kartą teko pamatyti Jono Vaitkaus spektaklį „Šauksmas“, po šio spektaklio buvau ligonis dvi savaites. Aš jį iki dabar prisimenu, jis mane labai paveikė. Nuo to karto nustojau vaikščiojusi į spektaklius“, – patirtimis dalijasi Anna.
Moteris sako mėgstanti klasikinę muziką, einanti į koncertus Kauno Filharmonijoje.
O gal klausote ir populiariosios muzikos? „Man labai patinka „Queen“ muzika", – išskiria Anna. Dailininkė sako, kad lietuviškos muzikos ji neklauso: „Gaila, bet tenka pripažinti, kad Lietuva yra gilioje pasaulio provincijoje.“