„Pagal šiukšlių kiekį ir jų sudėtį matome, kad šiais metais žmonės maistą atsineša, nusipirkę prekybos centruose arba iš namų. [...] Dabar žmonės maistą atsiveža jau supakuotą vakuuminiuose įpakavimuose, įvairiuose vienkartiniuose induose. Maisto pakuotės mums buvo papildomas galvos skausmas“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ teigia K. Skierus.
Jam antrina ir kitų savivaldybių atstovai. Aplinkos viceministro Lino Jonausko teigimu, kartais nešiukšlinti skatina ir konteinerių ar šiukšliadėžių trūkumas.
Žalos pridaro ir šiukšles naktį rausiantys gyvūnai
Anot L. Jonausko, dažniausiai problemos dėl šiukšlių išvežimo iš pliažų kyla savaitgaliais, nes tuomet padidėja lankytojų srautas ir komunalines atliekas išvežančios įmonės nespėja sutvarkyti aplinkos. „Komunalininkai savaitgalių dienomis dažnai nedirba, todėl susikaupusios atliekos nėra išvežamos, prie konteinerių susikaupia šiukšlių kalnai. Be to, atsiranda ne tik prastas vaizdas dėl taršos, įvairūs kvapai, bet naktį šiukšles tampo ir naršo laukiniai gyvūnai. Galbūt atliekos ir būtų sudėtos vienoje krūvoje, bet jos ištampomos ir vaizdas atrodo kaip po karo“, – sako viceministras.
Su juo nesutinka K. Skierus. Jo teigimu, Palangos paplūdimuose savaitgaliais šiukšlės išvežamos du kartus per dieną ir iš 130 įmonės darbuotojų dirba net 90. „Daugiausia šiukšlių teko išvežti rugpjūčio mėnesį – buvo dvi saulėtos savaitės, todėl užplūdo didžiuliai poilsiautojų srautai. Buvome tam pasiruošę. Kai visi poilsiauja, mes dirbame. [...] Problemos, kad pakrantėse ar pliažuose būtų šiukšlių, tikrai neturime“, – tikina K. Skierus.
Nepaisant to, jis pastebi, kad, lyginant su ankstesniais metais, šiukšlių pliažuose daugėja. K. Skieraus nuomone, taip yra todėl, kad seniau žmonės dažniau valgydavo kavinėse, o dabar maistą į pliažą atsineša iš namų ar parduotuvės.
„Pagal šiukšlių kiekį ir jų sudėtį matome, kad šiais metais žmonės maistą atsineša iš namų ar nusipirkę prekybos centruose. [...] Dabar žmonės maistą atsiveža jau supakuotą vakuuminiuose įpakavimuose, įvairiuose vienkartiniuose induose. Maisto pakuotės mums buvo papildomas galvos skausmas“, – teigia K. Skierus.
Pastebima, kad poilsiautojai tampa sąmoningesni
Anot „Palangos komunalinio ūkio“ direktoriaus, žmonės pastaraisiais metais tampa sąmoningesni: nors maisto į pliažus atsineša daugiau, jų pakuotes meta į konteinerius ar šiukšliadėžes, o ne palieka toje vietoje, kur ilsėjosi.
Labanoro girios seniūnas Vincas Jusys taip pat tvirtina pastebintis, kad žmonės mažiau šiukšlina, atliekas meta į tam skirtas vietas. Jo teigimu, situacija pagerėjo tuomet, kai Švenčionių savivaldybė įvedė visuotinį šiukšlių mokestį.
„Pastatėme konteinerių – seniūnijoje yra daugiau kaip 50 bendro naudojimų didelių konteinerių. Jie stovi prie visų kaimelių. Savaitgaliais, kai žmonės važiuoja iš miško, gali į juos mesti šiukšles. Taip daryti geriau, nei mesti šiukšles miške. Žinoma, už tuos konteinerius moka žmonės, bet ten šiukšles meta ir poilsiautojai. Tuo labai džiaugiamės“, – tvirtina V. Jusys.
Trakų seniūno pavaduotojas Valentinas Ūsas tikina, kad Trakuose vyrauja vienadienis turizmas, todėl šiukšlių kiekis priklauso nuo oro, tačiau priduria, kad pastaruoju metu žmonės šiukšlių nebemeta bet kur.
Viceministras: nuo kitų metų bus superkamos pakuotės
Pasak aplinkos viceministro Lino Jonausko, nuo kitų metų turėtų įsigalioti pakuočių supirkimas – žmonės galės priduoti įvairias plastikines, stiklines ar kitas pakuotes ir už jas gauti pinigų. Viceministro nuomone, tai turėtų paskatinti žmones rūšiuoti ir šiukšlių nemesti bet kur. Be to, tikimasi, kad dėl to bus surenkamos šiukšlės, paliktos poilsiavietėse ar kitose viešose vietose.
L. Jonauskas atkreipia dėmesį, kad paskatinti nešiukšlinti gali ir kitas metodas – šiukšliadėžių bei konteinerių panaikinimas. Jo tvirtinimu, tokia praktika taikoma kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse. „Buvo pastebima, kad konteineriai prikraunami, nes jais naudodavosi ne tik poilsiaujantys žmonės, bet į juos savo atliekas mesdavo ir pro šalį važiuojantys kaimo gyventojai. Konteineriai greitai prisipildydavo, bet, juos panaikinus, problema dingo. Tai keista, bet atsitiko būtent taip“, – sako L. Jonauskas.
Viceministras primena, kad atliekomis turėtų pasirūpinti ne tik poilsiautojai, bet ir žvejai. Prieš dvejus metus buvo pakeistos žvejų mėgėjų taisyklės, kurios dabar numato, kad penkių metrų spinduliu aplink žveją neturi būti atliekų, nes jos laikomos to žmogaus paliktomis šiukšlėmis.
Atliekų tvarkymas yra savivaldybių funkcija, todėl jos yra už tai atsakingos ir sudaro sutartis su atliekų vežėjais. Pastebėjus netvarkingą, šiukšlių perpildytą konteinerį, pasak L. Jonausko, apie tai reikėtų pranešti Aplinkos apsaugos departamentui.