Atidžiai stebėkite gamtos ženklus: dr. Klimka įvardijo, kokius likusios vasaros orus jie pranašauja

Septyni broliai miegantys – taip dar vadinama liepos 10 diena, pagal kurią mūsų senoliai nuspręsdavo, kokie orai laukia likusią vasarą. Jei ši diena pasitaiko lietinga, tikima, kad visa savaitė, o galbūt net ir septynios savaitės, bus lietingos. Blogas ženklas, jei šią dieną nelyja – tai leidžia manyti, kad gresia sausra ir mažas derlius. Su etnologu dr. Libertu Klimka ir ūkininku Petru Šiaučiūnu pasikalbėjome apie tai, kokius gamtos ženklus šiandien svarbu stebėti ir kokią vasarą jie mums žada.

Liepos 10 diena – lūžio taškas gamtoje: kuo ypatinga ši diena?

Kaip sako etnologas dr. Libertas Klimka, norėdami sužinoti, ką iš tiesų reiškia prietaras apie septynis miegančius brolius, šiandien reikėjo labai anksti atsikelti ir pažiūrėti, kaip teka saulė. Anot jo, septynetas šiame prietare minimas ne veltui.

„Ši diena tokiems gamtos pastebėjimams yra labai įdomi. Pasirodo, kad anksti rytą kartu su saule pateka ir Sietynas – padrikasis žvaigždžių spiečius, kuris mūsų senoliams buvo labai svarbus kaip rugių auginimo terminų nustatytojas. Paklausus žmonių, kiek gi tame Sietyne yra žvaigždžių, visi sako – septynios“, – sako L. Klimka.

Etnologas prideda, jog septynių miegančių brolių prietaras susijęs ir su krikščioniškomis legendomis.

„Kodėl tie broliai miegaliai? Nes trečiame amžiuje toks Romos imperatorius Decijus buvo pasmerkęs krikščionis bado mirčiai, jų grupę uždaręs į olą ir užritinęs akmenimis. Ir įvyko stebuklas – po 200 metų, atidarius olą, tie broliai rasti gyvi, bet miegantys. Lietuviai sako, kad tai atsitikę Kyjive, nes ten yra toks vienuolynas Pečerska lavra (liet. Pečorų laura), kur buvo laidojami mirusieji vienuoliai“, – pasakoja etnologas.

Taigi, liepos 10-oji – ypatinga diena, laikoma tam tikru lūžio tašku gamtoje.

„Jeigu šią dieną lyja, tai gali prasidėti lietingas periodas. Tai priklauso nuo europinio musono iš Azorų salų Atlanto vandenyne. Įdienojusi vasara ten susuka tokį didelį oro sūkurį, kuris pasislenka į vieną ar į kitą pusę – taip jis arba atidaro Atlanto ciklonams kelią į mūsų kraštą, arba tą koridorių pridaro. Tada ištinka kraštą sausra, kuri reiškia, kad ir vasarinių grybų nesulauksime, ir rugio grūdas nebus gavęs pakankamai drėgmės, todėl bus nedidukas, uždžiūvęs“, – sako L. Klimka.

Etnologas įsitikinęs – trumpalaikės prietarų prognozės pasitvirtina visada

Jeigu šiandien nelyja, galima numanyti, kad artimiausią savaitę mūsų regione bus sausra. Etnologas patvirtina – tai tiesa. Senovėje su sausra susidūrę žmonės ją mėgindavo išvyti taip pat remdamiesi įvairiais prietarais, kurie šiandien gali nuskambėti ir juokingai.

„Na, kokią saujelę aguonų į šulinį pildavo – gal prisišauks lietaus. Vaikystėje važiuodavau pas savo senelį į Žemaitiją, ir ten tikrai liepos mėnesio pradžioje prasidėdavo tokie lietūs, kad nei grybauti neišeidavome į mišką, nei vyšnių skinti. Būta tokio tikrai nuobodaus lietaus“, – paklaustas, ar prietarai pasiteisindavo, komentuoja L. Klimka.

Pastaruoju metu vis labiau pastebime globalinio atšilimo pasekmes, bet L. Klimka įsitikinęs, kad senolių prietarai nuo to netampa mažiau svarbūs.

„Ilgalaikius spėjimus koreguoja saulės dėmių ir šiltųjų okeanų srovių pasikeitimai , bet trumpalaikės orų prognozės išlieka. Ir jos yra labai smagios – jos ragina žmones pažiūrėti į tėviškės gamtą. Pavyzdžiui, ar gandrai murzini, ar kregždutės aukštai skrenda, kiek kartų surėkia praskrendantis vanagas ar kranklys. Visa tai parodo, koks gi bus šios savaitės oras“, – sako entologas.

Senolių išmintis byloja, kad jei liepa bus karšta – rugsėjis bus šaltas. Dar sakoma – kokia liepa, toks ir sausis. Ar galima tuo tikėti?

„Taip. Nuolatos šiuos požymius tikrinu ir tie trumpalaikiai pasitvirtina visada. Pavyzdžiui, šiemet kregždutės lizdų nelipdė, o stengėsi juos įtvirtinti kažkur ant tvirto pagrindo – todėl, nes per sausrą tie lipdyti lizdeliai greitai nukristų. Tie požymiai labai įdomūs ir juos smagu stebėti“, – sako L. Klimka.

Ūkininko darbas priklauso nuo oro: ar prietarai jiems dar aktualūs?

Orų prognozės itin svarbios ūkininkams – ne kas kita, o būtent oro sąlygos nulemia visą jų metų derlių. Paklaustas, kiek šiuolaikiniai ūkininkai žvalgosi į kalendorių planuodami ūkio darbus, ūkininkas Petras Šiaučiūnas teigia, kad prietarais netiki, todėl ir septyni miegantys broliai jo planų nekeičia.

„Nedaugelis ūkininkų šiuo metu važiuoja sėti ko nors, o aš važiuoju sėti avižas dėl to, nes yra sausra, žiemą reikės pašaro. Reikia suktis iš situacijos ir sėti avižas, kurios šiaip skirtos maistui, bet jas suksime į rulonus, kad avys turėtų ką valgyti žiemą“, – sako jis.

Ūkininkas pastebi, kad kalendoriai jau nebeatspindi šiuolaikinio klimato, kuris yra labai pasikeitęs.

„Kalendorius jau perrašyti reikia, nes mėnesiu jie pasislinkę, manau, jau yra. Tas globalinis atšilimas pagal mane yra natūralus gamtos procesas – tiesiog gamta visą laiką keitėsi, o mes galime tik pasižiūrėti ir palinksėti galva, kad buvo taip, dabar yra kitaip, o kaip bus – nežinome“, – sako ūkininkas.

Senoliai tikėdavę, jog daugybė uodų reiškia, kad laukia geras agurkų derlius, o lietinga vasara pranašauja, kad žiemą bus daug sniego. P. Šiaučiūnas prisipažįsta, kad šie prietarai jam nėra aktualūs, o orų prognozėmis apskritai sunku pasitikėti.

„Vis tiek kažkas tuos prietarus rašė, kažkas stebėjo ir bandė susieti juos su gamta. Bet čia kiekvieno paukščio sukukavimą prie bet ko galima prisieti ir nebetiki tuo šiuolaikiniai ūkininkai. Net orų prognozėmis netiki. Tiesiog žvalgomės į dangų – atsikeli ryte ir žiūri“, – sako jis.