Aktualiausios orų prognozės
Jo teigimu, ateinančiomis dienomis didesnių pokyčių oro masių veikloje neprognozuojama.
„Virš šiaurinės ir šiaurės vakarinės Europos dalies vyraus poliarinės kilmės, o virš pietinės – tropinės kilmės oro masės. Jų kontaktinė zona – Vidurio Europa, kur jos dažniausiai keisis. Lietuvoje nakties oro temperatūra bus apie 12–17 laipsnių šilumos, dienomis – 19–24 laipsnių šilumos, vietomis dienomis nedidelis lietus.
Dėl mažų slėgio gradientų vėjas bus silpnas, savaitės pradžioje šiaurinių, o pabaigoje – pietinių ir vakarinių krypčių.
Penktadienį–šeštadienį iš vakarų Lietuvą pasieks keli nelabai aktyvūs atmosferos frontai, todėl beveik visoje teritorijoje palis, vietomis su perkūnija“, – teigė klimatologas.
G. Stankūnavičiaus teigimu, šiltesnės oro masės iš pietvakarių Lietuvą galėtų pasiekti kitos savaitės viduryje, „tačiau vyraujant silpnai didesnio masto oro pernašai virš Europos šios prognozės gali ir neišsipildyti“.
Na, o ilgalaikių prognozių duomenys rodo, kad šiltesni, nei įprastai orai Lietuvoje prognozuojami kitą savaitę (12–18 dienomis) ir mėnesio pabaigoje–rugsėjo mėnesio pradžioje. Kritulių kiekis likusią mėnesio dalį – kiek mažesnis už daugiametį.
Praūžusios audros padariniai
Nors prasidėjo paskutinis kalendorinės vasaros mėnuo, tačiau bent kol kas rudens alsavimo nesijaučia, rašė klimatologas.
Anot jo, po kelių ilgesnių tropinio oro „užsibuvimo“ laikotarpių orai liepos pabaigoje atvėso iki „lietuviškų“ standartų, o ta riba tarp skirtingų oro masių buvo aktyvus, gilus bei greitai besivystantis ciklonas, atkeliavęs į Baltijos šalis liepos 28 dieną.
„Pats ciklonas kaip reiškinys rytiniame Baltijos regiono pakraštyje buvo prognozuojamas jau prieš 3–4 paras iki jo atslinkimo. Pats nesekiau Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos oficialių prognozių, tačiau panagrinėjau daug kur naudojamas Europos vidutinės trukmės prognozių centro sudarytas orų prognozes aukštos raiškos orų prognozės modeliu (ECMWF HRes).
Minėtas ciklonas susidarė virš Centrinio masyvo Prancūzijoje olimpinių žaidynių atidarymo dieną ir savo gausiu lietumi gerokai sugadino atidarymo ceremoniją“, – rašė G. Stankūnavičius.
Vėliau šis ciklonas, anot jo, kaip negili žemo slėgio sritis nuslinko virš Vidurio Europos šiaurinės dalies ir pakeliui gerai „palaistė“.
„Liepos 28 dienos popietę jis pasiekė Lietuvos teritoriją ir ėmė sparčiai stiprėti (gilėti), o besivystančio ciklono užnugaryje pradėjo formuotis didelių slėgio gradientų zona su stipriais gūsingais vėjais.
Kad ciklono vystymosi tempai virš Lietuvos teritorijos buvo itin dideli rodo slėgio jūros lygyje ciklono centre kaita – jis per pusdienį sumažėjo nuo 1012 hPa iki 999 hPa, o dar per kitas 6 valandas – iki 992 hPa.
Vėliau ciklonas išlaikydamas santykinai žemą slėgį, tačiau be didelių slėgio gradientų nukeliavo per Visą Rytų Europos lygumą link Kamos aukštupio. Pirmadienio (liepos 29 dienos) naktį ir ryte didžiausi slėgio gradientai fiksuoti Vidurio Lietuvoje ir pietinėje Latvijoje. Didžiausias kritulių kiekis iki pirmadienio nakties Lietuvoje teko Žemaičių aukštumai ir šiaurės vakarinei šalies daliai, kur vietomis viršytas ne tik stichinio, bet ir katastrofinio lietaus intensyvumo kriterijus.
Pirmadienio dieną lietaus zona pasitraukė į rytinę Lietuvos dalį, tačiau stichinio kritulių kiekio kriterijų nepasiekė. Na, o vėjo greitis gūsiuose, kaip ir tikėtasi, siekė stiprios vėtros arba štormo vertes (28 m/s) vietomis Vidurio ir Rytų Lietuvoje“, – socialiniame tinkle teigė klimatologas G. Stankūnavičius.
Kelios stotys išmatavo ir didesnį vėjo greitį, tačiau jų matavimo reprezentatyvumas ir/ arba standartai nelygintini su kitomis stotimis, teigė jis.
Tad susidarius tokioms anomalioms orų sąlygoms buvo užlieti pastatai, laukai ir gatvės, susidarė staigūs poplūdžiai mažesniuose upių baseinuose ir labai daug vėjovartų, kurios trukdė transportui ir nutraukė elektros oro linijas, pažymėjo klimatologas G. Stankūnavičius.
„Vėjovartų gausą lėmė ne ypač ekstremalus vėjo greitis, kuris žiemos audrų metu būna ir didesnis, bet vėjo poveikis į šlapias medžių lajas. Be to, vėjo gūsiai buvo labai netolygūs, kas taip pat labai prisideda prie medžių kamienų lūžių“, – socialiniame tinkle aiškino klimatologas.
Savo įraše feisbuke G. Stankūnavičius pažymėjo, jog remiantis ECMWF HRes slėgio ir kritulių laukų prognozėmis matyti, kad likus trims paroms (72 val.) iki įvykio didžiausi besivystančio ciklono slėgio gradientai ir kritulių lauko maksimumas buvo prognozuotas rytinei Latvijos ir pietinei Estijos daliai, o pats ciklono kelias būtų daugiau klasikinis – iš pietvakarių į šiaurės rytus.
„Ciklonas, beje, buvo prognozuojamas netgi gilesnis už buvusį, tačiau gali būti, kad ir kiti prognozių šaltiniai (orų prognozių modeliai) prognozavo panašiai ir iš anksto nebuvo planuojama sudaryti jokių perspėjimų apie ekstremalius orus.
Trumpėjant laiko tarpui iki įvykio (ECMWF HRes prognozės atnaujinamos kas 6 valandos) maksimalus kritulių kiekis ir stipriausi vėjai buvo prognozuojami Vidurio Latvijai ir nedidelei Lietuvos daliai šiaurės rytuose.
Kiek realistiškesnis faktinių kritulių ir maksimalaus vėjo ECMWF HRes prognozėse pasirodė prieš 30–36 valandas iki įvykio, tačiau ir tada, matyt, buvo manoma, kad slėgis ciklono centre ir jo būsima padėtis bei susiję reiškiniai dar keisis.
Galiausiai, tiksliausios prognozės šio ciklono vystymuisi pasirodė tik likus 18–24 valandoms iki įvykio. Kita vertus, gali būti, kad skaitmeninėje prognozėje gautas kritulių intensyvumas, siekęs 30–40 mm/ 3 val. atmosferos fronto zonoje greičiau atsitiktinumas, nei tikėtinas kiekis, o prognozuojamas 12–17 m/s vidutinis vėjo greitis, kažin ar lems dvigubai didesnį greitį gūsiuose“, – aiškino jis.
Klimatologas taip pat tikino, jog toks spartus ciklono vystymasis virš pietinės Baltijos regiono dalies yra gana retas bei labiau būdingas šaltajam metų laikotarpiui.
„Žiemos metu papildomas priežemio ciklono vystymąsi spartinantis veiksnys dažnai būna viršutinėje troposferoje susidarantys tropopauzės įlinkiai (senų gilių ciklonų liekanos aukštesniuose sluoksniuose), kurie atsidūrę virš neaktyvaus priežemio ciklono gali pagreitinti cikloninį sukimąsi per visą troposferos storymę.
Taip pat žiemos metu labai sparčiam ciklonų vystymuisi labai palankios yra stratosferinio oro intruzijos į troposferą – tai tokios labai sauso ir stabilaus oro kišenės nusileidžiančios iš maždaug 10–13 km aukščio iki 4–6 km aukštį. Šis sausas oras atsidūręs jam „svetimoje“ aplinkoje ima greitai cikloniškai suktis. Na, o tokios intruzijos gali formuotis ten, kur staigiai keičiasi tropopauzės aukštis (paprastai virš labai stiprių atmosferos frontų) ir dėl stiprių atmosferos sraujymių tropopauzės sluoksnyje susidaro trūkiai. Šiuo metų laiku stratosfera su troposfera mažai sąveikauja, todėl ir ciklono vystymosi sparta buvo nebūdinga“, – feisbuke įžvalgomis dalijosi klimatologas G. Stankūnavičius.
