Klimatologas Donatas Valiukas teigia, kad kad gamtoje esantys natūralūs procesai kinta dėl klimato kaitos. Ir jei anksčiau ne itin dažnai nuskambėdavo, kad pietų šalys kartais kenčia nuo karščio bangos, tai pastaraisiais metais per visą Europą besiritančios karščio bangos kur kas dažnesnės ir padaro vis daugiau žalos.

„Vykstant klimato kaitai tokios karščio bangos yra labai sudažnėję, suintensyvėję ir yra kur kas karštesnės, nei būdavo natūraliai. Kalbame šiemet, kalbėjome ir pernai, ir užpernai – jos tikrai tampa labai dažnos ir jų sukeliami nuostoliai yra labai sustiprėję“, – sako specialistas ir priduria, kad ne per vienerius metus ryškėja klimato kaitos permainos. – Visų pirma pasikeitė jų dažnumas. Jei kažkur pietų Italijoje, Ispanijoje jų būdavo, bet tikrai jos nebūdavo tokios karštos, būdavo retesnės. Bet jos vis dažniau nukeliauja į šiaurines vietoves, tampa vis įprastesnės ir karčio bangos, praktiškai, jau yra visur. Ką mes stebime? Viso pasaulio klimatologai pabrėžia, kad tokių karščio bangų dažnėjimas, intensyvėjimas apima vis didesnes teritorijas“.

Klimato kaita stebima dešimtmečiais

Anot pašnekovo, ateities orų prognozės neguodžia, o karščio bangos vis labiau ritasi ten, kur anksčiau kai kurios šalys nė nežinojo, ką reiškia sausros ir kitos karščio pasekmės.

„Vienais metais galima matyti karčio alinamą Europą, pietų Europą, vakarines Jungtinės Amerikos valstijas, dabar jau ir Kinijoje didelė karščio banga, tai kitais metais galima matyti kitose pasaulio dalyse. Kalbant apie klimato kaitą – tai globalus dalykas, tad ir reikėtų globaliai pažiūrėti, kad praktiškai kiekvienais metais karčio bangų būna visur. Reikia žiūrėti bendrą tendenciją, tai net ne atskiri metai, kad būtų daug ar mažai karčio bangų, tai vyksta paskutiniais dešimtmečiais“, – dalijasi pastebėjimais D. Valiukas.

Esant dideliems karčiams, žmonėms neretai primenama gerti daug vandens, ir, jei yra galimybė, net vengti eiti į lauką, nebūti saulėje. Anot pašnekovo, kenčia ne tik žmonės, bet ir gamta, o geriausias pavyzdys – viską niokojantys gaisrai, kai dega miškai, o ugnis naikina ir augmeniją, ir gyvūniją.

„Kad gamta prisitaikytų, turi būti kažkokios sąlygos – pavėsiai, geriami vandenys. Visa gyvūnija reaguoja panašiai, kaip ir žmonės. Pirmiausia tai yra didelis stresas ir nors vienaip ar kitaip gyvūnai išgyvena, tai nėra palanku, nes tai stresinės sąlygos“, – paaiškina klimatologas.

Stichinių orų kaitra dažnėja

Vienai pasaulio daliai kenčiant nuo stiprių ir net stichinių karščio bangų, Azijos šalys merkiamos liūčių, kurios sukelia purvo nuošliaužas ir ne ką mažiau niokoja gamtą.

„Dalyje Kinijos taip pat fiksuojami temperatūros rekordai. Klimato kaita – tai ne tik karščio bangos. Ką ir pabrėžia klimatologai, kad vienur dideli karščiai ir kritulių trūkumas, o kitose pasaulio vietovėse audros ir kritulių sukelti kritiniai poplūdžiai. Tai ir yra klimato kaitos nulemtas ekstremalumas“, – paaiškina pašnekovas.

Tai, kad Lietuvoje yra gana sausa, D. Valiukas sako, dar negalima įvardyti klimato kaita – taip įvardijama tuomet, kai reiškiniai dažnėja. Visgi Lietuva, anot klimatologo, jau patenka į klimato kaitos pasekmių zoną.

„Lietuvoje kaitaliojimasis tarp kašto-šalto, šlapio-sauso taip pat yra sustiprėjęs ir padažnėjęs. Tai nereškia, kad to nepasitaikytų nebūnant klimato kaitai, bet tai būtų nepalyginamai rečiau, – sako D. Valiukas. – Trumpojoje perspektyvoje tai, kas dabar yra rytų Europoje, – mūsų nepasieks, tokių karščių nebus. O jei žiūrėti į ilgesnę perspektyvą, kad ir mėnesio bendrąsias tendencijas, pas mus numatoma pakankamai įprasta daugiametėms sąlygoms, gal truputį šilčiau. Tiek temperatūros, tiek kritulių atveju, viskas labai panašu. Visgi tai yra ilgalaikės prognozės, jos neparodo atskirų dienų svyravimų. Pas mus yra tokia geografinė padėtis, kad kartais viskas labai greitai įvyksta ir atskirų dienų ar savaičių svyravimai gali būti pakankamai dideli“.

Klimatologas sako, kad šiuo metu Lietuvoje pakankamai šilti orai ir statistiškai šis laikotarpis būna šilčiausias. Tačiau stebint prognozes, anot pašnekovo, Lietuvos karčio bangos užklupti neturėtų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją