Statistiškai labiausiai nuo gaisrų nukenčia Kuršių nerija, pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse esantys pušynai, praneša Valstybinių miškų urėdija.
„Didelis pavojus miško gaisrams kilti jau yra visoje Lietuvoje ir numatoma, kad jis tik didės, kol sulauksime lietaus. Labai prašome gyventojų, kad miške būtų atsargūs, o Jonines švęstų dar atsakingiau. Situacija miškuose išties pavojinga – gaisrą gali sukelti net menkiausia nukritusi žiežirba“, - sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.
Šiemet, iki birželio 21 dienos Lietuvos miškuose užregistruota 17 miško gaisrų 8,06 ha plote. Šių metų drėgnas bei šaltokas pavasaris pasižymėjo nepalankiomis miškų gaisrams kilti sąlygomis ir kol kas fiksuojamas rekordiškai mažas gaisrų skaičius miškuose (mažiausias per dešimtmetį). Vis dėlto, situacija gali greitai pasikeisti dėl pastaruoju metu vyraujančio itin karšto ir sauso oro.
Gaisrams kilti palankios sąlygos grupuojamos į penkias gaisringumo klases:
Pirmoji klasė, kai gaisrams kilti sąlygų nėra;
Antroji klasė, kai gaisrams kilti sąlygos mažai palankios (tikimybė 5-10 proc.) – gali kilti silpni žemutiniai gaisrai;
Trečioji klasė, kai gaisrams kilti sąlygos vidutiniškai palankios (tikimybė 10-30 proc.) – gali kilti vidutiniai žemutiniai gaisrai;
Ketvirtoji klasė, kai gaisrams kilti sąlygos palankios (tikimybė 30-60 proc.) – gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina viršūninius gaisrus;
Penktoji klasė, kai gaisrams kilti sąlygos ypač palankios (tikimybė siekia 100 proc.) - gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina į viršūninius gaisrus.
Siekiant nesukelti miško gaisro, žmonės turi elgtis atsakingai, laužus kūrenti tik tam skirtose vietose, nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų ar stiklo šukių. Jei specialiose laužavietėse kuriami laužai, išvykstant iš miško juos reikia kruopščiai užgesinti užpilant žemėmis ar vandeniu.
Miško gaisrams išvengti – nuolatinis stebėjimas bei prevencija
VMU gaisrų žvalgymui aktyviai naudoja dronus, Lietuvos miškus stebi ir antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus. Pernai VMU įsigijo ir pradėjo eksploatuoti 23 lengvuosius padidinto pravažumo visureigius su įmontuotais priešgaisriniais moduliais, skirtais miško gaisrams gesinti. Iš viso urėdija eksploatuoja 54 priešgaisrinius automobilius, 13 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių ir 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrų gesinimui. Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis.
Prie antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdami budi apie 40-ies žmonių komanda. Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų, dar 18 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose. Taip pat apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.
Valstybinių miškų urėdija taip pat vykdo ir gaisrų prevenciją – miškuose yra atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla. Užtikrinama sanitarinė miško apsauga, laukinės gyvūnijos apsauga, miško apsauga nuo žmonių daromų neteisėtų veiksmų bei įvairių prevencinių priemonių įgyvendinimas valdomuose miškuose.
Pastebėjus degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, gyventojų prašoma apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.