Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad birželio 13 d., ketvirtadienį, Lietuvoje oro temperatūra gali pakilti net iki 36 laipsnių. Internetinio portalo timeanddate.com duomenimis, panašūs karščiai šiandien kepina tokiose pasaulio valstybių sostinėse kaip 36 laipsnių šiluma Abu Dabyje (JAE), iki 40 laipsnių karštis šoktelėjo Pietų Afrikos Džibutyje, 38 laipsniai – Bahreino Menamoje, 39 – Omano Muskate, Saudo Arabijos Riade.
Apie 30 laipsnių temperatūra ketvirtadienį fiksuota Tuvalu saloje Fanafutyje, 32 – Maldyvų sostinėje Malėje, Irano Teherane, Filipinų Maniloje, 31 – Singapūre.
Verta paminėti, kad jutiminė temperatūra kai kuriose vietovėse gana stipriai skiriasi nuo termometro stulpelyje matomų skaičių. Pavyzdžiui, ketvirtadienio dieną Kvala Lumpūre, Malaizijoje, esant 33 laipsnių karščiui ir 61 proc. drėgmei, jutiminė temperatūra siekė 39 laipsnius.
Jei Lietuvos meteorologų prognozės išsipildys, į populiarus Pietų taškus atostogų išvykę lietuviai ten džiaugsis vėsesniu oru nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, ketvirtadienį Turkijos Antalijoje prognozuojama aukščiausia temperatūra 28 laipsniai. Sicilijoje ryte buvo fiksuota 27 laipsnių šiluma, tačiau prognozuojama, kad vėliau sušilti gali ir iki 36 laipsnių. Maljorkoje – labiausiai oras šiandien sušilti iki 27 laipsnių.
Kaistame ne tik Lietuvoje
Didžiulės ir netipinės karščio bangos gana aktyviai buvo aptarinėjamos ir pernai metais, kai Žemės šiaurinis pusrutulis kaip reikiant buvo pakepintas kaitros. Tuomet nukentėjo ne tik nuo karščio mirę šimtai žmonių, bet ir gamta, kurioje dėl užsitęsusio karščio ir sausros kilo daugybė viską nušluojančių gaisrų.
„Washington Post“ šią savaitę aprašė „Žemės ateitis“ žurnale išspausdintą mokslinį tyrimą, kuriame teigiama, jog karščio bangų epidemija nebūtų įsismarkavusi be žmonijos veiklos. Kadangi pasaulyje ir šiemet jau startavo karščio bangų maratonas, mokslininkai pradeda svarstyti, kad galbūt tai tampa nauja norma ir teks prie to priprasti.
Pirmadienį didžiulė karščio banga užfiksuota Indijos Naujajame Delyje. Čia fiksuotas birželio mėnesio rekordas, kai termometro stulpeliai pasiekė 48 laipsnius karščio. Kaip rašo CNN, kol kas didžiausia visų laikų fiksuota Indijoje temperatūra (51 laipsnis) buvo pasiektas 2016 m. gegužės pabaigoje. O šios savaitės pradžioje kai kuriose vietose šalyje buvo fiksuotas 50 laipsnių karštis.
Kaip toliau pastebi „Washington Post“, nauji rekordai mušami ne tik Šiaurės pusrutulyje, bet ir Pietų. Pavyzdžiui, savaitės pradžioje San Franciske (JAV) buvo pasiekta 37,8 laipsnių temperatūra. Tai kol kas aukščiausia temperatūra birželį, liepą ir rugpjūtį šiame Kalifornijos mieste.
Šilumos rekordus fiksuoja ir mūsų kaimynai Šiaurėje. Helsinkio universiteto meteorologas Mika Rantanen savo „Twitter“ paskyroje praėjusį penktadienį pasidalino įrašu, kuriame teigia, kad Suomijos klimato istorijoje nėra aprašyta atvejų, kai šalyje buvo taip karšta tokiu ankstyvu vasaros metu. Suomiai taip pat patyrė, ką reiškia 30 laipsnių siekiantis karštis.
Birželio 8 d. Namibijoje pasiektas 39,8 laipsnių karštis, kuris tapo ne tik šalies birželio mėnesio rekordu, bet ir viso Pietų pusrutulio. Iki šiol karščio rekordas priklausė Brazilijai (39,5 laipsniai) ir buvo fiksuotas 2016 m.
Gegužės pabaigoje „Japan Times“ skelbė, kad apie 600 žmonių pateko į ligoninę dėl šalį kepinančio karščio. Tuomet Hokaido mieste buvo pasiekta net 39,5 laipsnių temperatūra. Ankstesnis aukščiausios temperatūros rekordas buvo fiksuotas dar 1993 metais ir siekė 37,2 laipsnius. Palyginimui meteo.lt duomenimis, Lietuvoje karščio rekordas pasiektas 1994 m. Zarasuose, kai termometro stulpelis pakilo iki 37,5 laipsnių.
Prie karščio bangų teks priprasti
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas teigia, kad dėl vykstančios klimato kaitos prie dažnesnių ir intensyvesnių karčio bangų teks įprasti ir Lietuvos gyventojams.
„Karščio bangų pasitaikydavo ir anksčiau, bet vykstant klimato kaitai jos aplanko vis dažniau ir jos vis intensyvesnės. Vadinasi, jos gali trukti ir ilgiau, kai temperatūra aukštesnė“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, Lietuvoje karščio banga fiksuojama esant temperatūrai aukštesnei nei 30 laipsnių. „Paskutiniais dešimtmečiais atvejai, kai viršijama ši temperatūra, tampa vis dažnesni. Taip pat karštis vis dažniau užsilaiko ilgiau nei dieną ar dvi. Jei anksčiau karčiausias periodas šalyje būdavo liepa, rugpjūtis, tai jau pernai turėjome karštį birželį, kai kuriose Lietuvos vietose ir gegužės pabaigoje“, – pastebėjo klimatologas.
Vis dėlto pašnekovas pridėjo, kad nors dabar visa Lietuva bando atsivėsinti nuo didelio karščio, prognozuoti, ar visa bus vasara karšta, neįmanoma.
„Karščio bangos yra laikinos ir įprastai anomališkos. Jos paprastai nesilaiko labai ilgai. Prognozuoti karščio bangų mėnuo ar du prieš tikrai neįmanoma nei Lietuvoje, nei kitame pasaulyje“, – tęsė specialistas.
Taigi nuspėti, ar šią vasarą dar sulauksime naujų rekordinių karščių, sudėtinga. Vis dėlto pastebima, kad Lietuvoje šilumos rekordai paskutiniais dešimtmečiais viršijami vis dažniau.
Vis dažniau šiauriau gali būti šilčiau
Kalbėdamas apie karščio banga, D. Valiukas pridėjo, kad jos gali būti ir sausesnės ir drėgnesnės, priklausomai nuo to, iš kur atkeliauja karštis. Visgi Lietuvoje dažniau atkeliauja sausesnio karšto oro masė. „Kai atkeliauja drėgnesnis karštas oras, tai gali lemti didesnių audros debesų formavimąsi. Šiuo metu oras taip pat nėra labai sausas, todėl didelių debesų, kurie atneša perkūniją, vietomis labai intensyvius kritulius, vėjo sustiprėjimą iki škvalo, yra“, – aiškino pašnekovas.
Klimatologo nestebina ir tai, kad tam tikru metu Lietuvoje gali būti karščiau nei pietinėse Europos dalyse, kuriose visuomet įpratę matyti aukštesnes temperatūros prognozes.
„Šiltas oras dabar veržiasi į Šiaurę, todėl pas mus ir gali būti karščiau nei, sakykime, Prancūzijoje. Bet kartais gali susidaryti situacija, kad šilumos banga gali būti kažkur kitur, o į Lietuvą atkeliauja šalčio banga ir gali būti šilčiau Rusijos viduryje, kur nebūdinga šiluma, o pas mus tuomet gali būti pakankamai vėsu. Taigi pastebima, kad vis dažnėja iškreipta oro cirkuliacija, kai judama nebe Rytai-Vakarai, o Šiaurė-Pietūs“, – pasakojo pašnekovas.
Daugėja ir tropinių naktų
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis taip pat pritarė klimatologui, teigdamas, kad paskutinius du dešimtmečius karščio bangos tik dažnėja
„Tokių dienų, kai temperatūra pakyla daugiau 30 laipsnių, Lietuvoje per sezoną dabar užregistruojame kartais net iki 14–15. Lyginant su praėjusio amžiaus viduriu, jų skaičius išaugo 2–3 kartus“, – statistika pasidalijo pašnekovas.
Pasak prof. A. Bukančio, karščio bangų ir karštų dienų reiškiniai paskutiniu metu ypač būdingi Šiaurės pusrutulio vidutinėms ir subpoliarinėms platumoms, o tropiniui orui kartais pavyksta prasiveržti net iki poliarinio rato. „Tokių karščių bangų taip pat pasitaiko ir Pietų Amerikoje ir Australijoje. Ten temperatūra kartais šokteli net iki 50 laipsnių“, – paminėjo specialistas.
Be to, A. Bukantis pastebėjo, kad kartu su dažnėjančiais dienomis fiksuojamais karščio rekordais dažniau sulaukiame ir tropinių naktų.
„Jomis laikomos naktys, kai temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių. Tai taip pat yra pasaulinė tendencija. Tokios naktys pasidarė būdingos jau ir Lietuvoje. Anksčiau tokių naktų pasitaikydavo tik 1 ar 2 per dešimtmetį, o dabar praktiškai jau kiekvieną vasaros sezoną turime tokių naktų“, – toliau pasakojo profesorius. Kartu jis pridėjo, kad šiltos naktys taip pat sukelia nepatogumų, nes neleidžia žmogui atsigauti po alinančios ir karštos dienos. Iki amžiaus pabaigos – 1–3 laipsniai aukštesnė metinė temperatūra Vilniaus universiteto atstovo nebestebina ir tokie atvejai, kai šiaurinėse Europos dalyse oras būna šiltesnis nei pietinėse.
„Klimato kaita paveikia ir oro cirkuliacijos procesus. Jie dabar įgauna meridianinį pobūdį: šiltuoju metų laiku vis dažniau ir dažniau anticiklonai užblokuoja pernašą iš Vakarų, o tada įsivyrauja oro srautai iš tropinių zonų, iš Pietų, arba, kaip yra dabar Vakarų Europoje, iš Šiaurės ir tuomet Ispanijos, Prancūzijos regionuose vyrauja šaltas ir drėgnas oras iš Atlanto vandenyno, o pas mus oro masės atkeliauja net iš Afrikos, Viduržemio jūros regiono. Tokiu būdu susidaro ryškios regioninės anomalijos“, – aiškino pašnekovas.
Pasiteiravus, kokio klimato Lietuvoje ir pasaulyje galima tikėtis po kelių dešimtmečių, A. Bukantis teigė, kad pagal klimato modeliavimą ir prognozavimą yra kuriami skirtingi scenarijai, o jų rezultatams įtakos turės ir gyventojų skaičius žemėje, ir kaip ekologiškai ar ne eikvosime gamtos išteklius.
„Pagal kelius esamus scenarijus globali temperatūra šiame amžiuje numatoma, kad kils nuo 1,5 iki 4 laipsnių. O Lietuvoje prognozės irgi yra panašios. Dar iki šio amžiaus pabaigos metinė temperatūra šalyje pakils apie 1–3 laipsnius“, – įvardijo profesorius.
Klimato kaitos pokyčius jaučiame ne tik vasarą. Pakilusi ir vidutinė žiemos temperatūra. Vis dėlto žiemų be visiškų šalčių nereikėtų tikėtis.
„Dėl mūsų geografinės padėties – esame netoli Arkties regiono – žiemos metu pasitaiko arktinio oro masės įsiveržimų, kai temperatūra staigiai nukrenta iki –15, –20 laipsnių, tačiau ilgalaikiai šalčiai, kurie laikytųsi 4–6 savaites dabar labai retas reiškinys ir mažai tikėtinas. Tokių šaltų žiemų turėjome praėjusio amžiaus 4–6 dešimtmečiuose, dabar tokių šalčių tikimybė daug mažesnė“, – komentavo pašnekovas.
Mūsų „dėka“
Kalbėdamas apie visą pasaulį apėmusio klimato atšilimo priežastis, Vilniaus universiteto profesorius teigė, kad turint omenyje atšilimą, kuris prasidėjo XIX a. pabaigoje ir tęsiasi iki dabar, jis yra sukeltas žmogaus veiklos. „Jei konkrečiau – tai būtų šiltnamio efektą stiprinančių dujų emisijos, kuri labai padidino anglies dioksido koncentraciją, metano, azoto suboksido, freonų atmosferoje. Dėl to sustiprėjo šiltnamio efektas ir Žemė ėmė šilti“, – pridėjo jis.
A. Bukantis dalijosi savo įžvalgomis, kad tik labai didelių tarptautinių pastangų dėka būtų galima tikėtis pristabdyti atšilimo procesą, nes jis labai spartus ir tik vis sparčiau greitėja.
Temperatūros žemėje augimas kelia didžiulę riziką ir biologinei įvairovei. Per greitai kylant temperatūrai ne tik žemynuose, bet ir vandenynuose ekosistemos nespėja prisitaikyti ir joms gresia išnykimas. Be to, su šylančiu oru atkeliauja ir ekstremalesnės stichinės nelaimės (uraganai, sausros sukelti gaisrai, potvyniai, nuošliaužos po stipraus lietaus), kurios kelia pavojų ir žmogaus ūkinei veiklai.