Publicistinė laida žiūrovų dėmesį vienodai traukia jau daugiau nei 20 metų – tai įrodo, kad teisybės paieškos visuomet bus aktualios. Per tiek metų žiūrovai išvydo daugybę rezonansinių istorijų, susietų su politikais, biurokratais, žvaigždėmis, apgaulėmis, melu ir meile. Parodytos ir tokios istorijos, kurios pagreitį įgavo ne mūsų šalyje, o svetur, rašoma pranešime spaudai.

„Nors akivaizdžiausiai matomi žurnalisto įrankiai yra akys, ausys ir kompiuteris, kiekvienas, dirbantis žiniasklaidoje, turi ir savų būdų, kaip istorijas atrasti, pastebėti bei suprasti, ar jos būtų vertos žiūrovų dėmesio. Tačiau tuo pat metu savo kelius, kaip renka informaciją, kiekvienas saugo“, – šypteli A. Kudabienė, sutikdama apie savo darbo užkulisius papasakoti plačiau.

Kiekvienas pašnekovas – unikalus

Tokie pat skirtingi, kaip laidos istorijos, yra ir visi jos herojai. Audrė neslepia – jei vieni prieš kameras savo skausmais ar tiesos paieškomis dalijasi drąsiai, kitiems reikia patikimo žurnalisto peties ir padrąsinimo prabilti.

„Kai kurie mielai įsileidžia net ir į giliausius ar intymiausius savo istorijų vingius tam, kad padėtų ir perspėtų kitus televizijos žiūrovus ar leistų pasijusti ne vieniems, papuolusiems į sudėtingas situacijas. Juk neretai būtent tada, kai atrandi bendraminčių, sukaupi savyje jėgų iš tam tikrų situacijų pagaliau išlipti ir jas įveikti. Tikrai yra buvę ir taip, kad po laidų žmonės per mus vieni su kitais susisiekia, o tuomet, kovodami su neteisybe – kad ir kokia ji bebūtų – veikia jau kartu“, – pasakoja A. Kudabienė.

Audrė Kudabienė

Vis dėlto pasitaiko ir kitokių variantų. Kartais tam, kad žmogus pagaliau rastų savyje stiprybės prabilti, prireikia ne vienerių metų. O taip pat – tvirto ryšio su žurnalistu, kuriuo galėtų pasitikėti.

„Praėjusių metų pavasarį parodėme skaudžią Annos istoriją, kurią ji parsivežė iš Egipto. Su šia moterimi susipažinome gal prieš tris metus – nepaprastai ilgai ir daug bendravome, kol Ana galiausiai atrado savyje jėgų šią istoriją papasakoti ir kitiems. Iš pradžių jai buvo gėda, nesmagu, vėliau – ir baisu, nes į pakaušį moteriai nuolatos kvėpavo baimės ir nerimo jausmas, jog buvęs draugas egiptietis atims jųdviejų vaiką. Tačiau šį pavasarį Anna ne tik galiausiai nusprendė prabilti televizijai, bet ir išdrįso apie tai parašyti knygą“, – atskleidžia žurnalistė.

Kai kurios istorijos atmintyje išlieka metų metus

Audrė neslepia – tokių istorijų, kurios ilgam išveda iš pusiausvyros ir apsigyvena tiek širdyje, tiek galvoje, dirbant tokį darbą išvengti neįmanoma.

„Dažniausiai tai būna istorijos apie patyrusius smurtą ar turinčius įvairiausių sveikatos problemų. O pastaruoju metu iš galvos neišeina ir kitas įvykis, nuo kurio mirga visa Lietuvos žiniasklaida – kai 9 mėnesių kūdikį iš maitinančios mamos pagrobęs vyras su juo pabėgo į Rusiją. Galvoje sukasi mintys, ką dar galėtum padaryti, kad vaiko netekusi mama gautų visą reikiamą pagalbą? Ką padaryti, jog būtų geriau, ir kad tokios sunkios situacijos imtų spręstis?“ – sako A. Kudabienė.

Per visus šiuos metus laidos žiūrovai ne kartą išvydo ir tokių istorijų – ypač apie meilę ar apgaulę – kuriose žmonėms padėti jau beveik nebeįmanoma. Tačiau Audrė įsitikinusi, kad apie tai kalbėti būtina – juk tokios istorijos gali tapti puikia pamoka kitiems.

Geriausiai tai iliustruojantis pavyzdys – praėjusiais metais laidoje „Prieš srovę“ parodytas siužetas apie moterį, patikėjusią greitu uždarbiu. Paveikta dėmesingai su ja bendravusio sukčiaus pažadų, kad jos pasiskolinti pinigai gali tapti didžiulius dividendus nešančiu jos pačios verslu, ši moteris prarado milžiniškas skolintas sumas. Ir nors laidos komandos dėka nukentėjusiosios paskolos procentus bankas sumažino, pasekmes ji jaus dar ilgai.

„Šios moters vietoje atsidurti galėjome bet kuris – jos besiklausydama supratau, ką turėčiau įsidėmėti ir pati. Galimybė šitaip apsigauti, susivilioti ir paslysti egzistuoja visuomet, o ypač dabar, kai sukčių gausu visur, net ir internetinėje prekyboje. Tikiu, kad ir mūsų žiūrovai tokias istorijas įsideda į galvą. Ir, kas žino? Galbūt lemiamu momentu jie tai prisiminę susimąstys ir nuo tokios klaidos jau sugebės apsisaugoti“, – įsitikinusi A. Kudabienė.

Ypatinga misija

Anot Audrės, didžiausias žurnalisto siekis – žiūrovams, skaitytojams ir klausytojams pateikti tokią istoriją, kurioje būtų surinkta visa įmanoma informacija, kurioje noriai pasisakytų abi konfliktuojančios pusės, o ir pateikiami faktai būtų tik patikrinti.

„Tai – ir mano pačios asmeninė siekiamybė. Tam, kad mumis pasitikėtų, savo žiūrovams visuomet pateikiame maksimalų informacijos kiekį. Mes, žurnalistai, tuo ir skiriamės nuo visų viešai kalbančiųjų ar rašančiųjų – gaudami mūsų surinktą informaciją, žmonės turi būti užtikrinti, kad ji yra objektyvi. Šiandien ne veltui vis aršiau diskutuojama apie tai, kaip suvaldyti informacijos srautus, o ypač tokius, kuriais, viso labo, siekiama žmonėmis manipuliuoti, juos kurstyti ir kiršinti, pateikiant ne visą informaciją, o suklastotą. Mes, žurnalistai, čia gaunam didžiulę atsakomybę, ir bent jau savo laidoje stengiamės dirbti taip, kad nenuviltume žiūrovų pasitikėjimo“, – sako ji.

Ir nors pagrindinis Audrės darbas susietas su laida „Prieš srovę“, žiūrovai ją atpažįsta ir iš kitų puikiai žinomų, ilgaamžių TV3 projektų, tokių, kaip, pavyzdžiui, „Lietuvos garbė“ ar „Išsipildymo akcija“. Tačiau nors projektai skirtingi, Audrė visuose juose sau kelia tą patį reikalavimą.

„Niekuomet nesistengiu būti „vaidmenyje“. Nepaisant to, kad vienais atvejais viskas vyksta tiesiogiai, kitais – rodome iš anksto parengtus reportažus, mano siekiamybė yra išlikti visa galva panirus į tai, ką darau. Nors kartais dėl to gaunu pamokančių kolegų pastabų – kad įsijautusi kalbu per greitai, per garsiai ar per daug mosikuoju rankomis – man vis tiek atrodo, kad geriau nuoširdžiai, o ne suvaidintai“, – pokalbį baigia A. Kudabienė.

Laida „Prieš srovę“ – nuo rugsėjo 5-osios, 19.30 val. per TV3.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją