Mantas nėra milijonierius ar turtuolių vaikas. Atvirkščiai – jo praeitis labai paprasta, kartais net sunki. Jaunas vaikinas Dubajuje gyvena pusantrų metų, o emigraciją būdamas aštuoniolikos pradėjo nuo Anglijos, Londono. Šis vaikinas yra puikus pavyzdys, kad sunkiai dirbant ir įdedant daug pastangų galima įgyvendinti savo svajones.
Vietoj universiteto pasirinkęs emigranto duoną vaikinas pradėjo nuo juodžiausių darbų: dirbo statybose krovėju, vėliau – virtuvės šefo padėjėju. Pramokęs anglų kalbą Mantas suprato, jog reikia judėti toliau – tapo barmeno padėjėju Londono bare. „Ten man labai patiko, bendravau su žmonėmis ir per mėnesį tapau barmenu“, – apie svajonių darbo vietą laidoje „Emigrantai“ pasakos lietuvis.
Kartą darbo metu blizgindamas stiklines Mantas susipjaustė ranką ir atsidūrė ligoninėje. Tą pačią dieną, po kelių valandų, vaikinas grįžo į darbą. Darbdaviai, matydami tokį atsidavimą, lietuviui pasiūlė ypatingą darbo vietą: barmeno pareigas Dubajuje. „Jeigu ne šis atsitikimas, tikriausiai niekada nebūčiau čia atsidūręs“, – apie netikėtą likimo vingį, atnešusį į Jungtinius Arabų Emyratus, pasakos Mantas.
Priėmęs siūlymą lietuvis tikėjosi tris mėnesius padirbti, paatostogauti, užsidirbti šiek tiek pinigų ir grįžti į Lietuvą, tačiau užsibuvo. Vaikinui nuo pat pradžių sekėsi ir uždarbis nuolat augo. O štai šiandien paprastas baro darbuotojas tapo pačių turtingiausių šeichų, Dubajuje reziduojančių milijonierių verslininkų ir visame pasaulyje žinomų garsenybių kaimynu. Mantas apsigyveno aukščiausiame pasaulyje šimto šešiasdešimties aukštų dangoraižyje.
Šiandien lietuvis dirba viename populiariausių Dubajaus barų, kuris patenka į visus Dubajų reklamos leidinius, apie šį barą kuriami net dokumentiniai filmai. „Dubajuje daug darbo vietų, pirmenybė visada teikiama barmenams iš Europos, svarbu, kad jie būtų komunikabilūs, darbą išmanantys profesionalai“, – laidoje „Emigrantai“ pasakos lietuvis. Vaikinas priduria, jog Dubajuje svarbu suvokti pagrindinę taisyklę – dirbti nuolatos, netausojant nei savęs, nei sveikatos. „Jau nebeatsimenu, kada paskutinį kartą miegojau 8 valandas“, – prisipažins emigrantas.