„Danijos princesė Aleksandra ir princas Joachimas kartu su vaikais paaukojo savo žiemos atostogas ir skyrė savo laiką portreto, kurį jiems tapiau, pozavimui, o tai tikrai nebuvo paprasta – vienoje pozoje reikėjo išstovėti mažiausiai dvi valandas“, – pasakojo menininkas V. Marcinkevičius.
Dailininkas V. Marcinkevičius priduria, kad Danijos karališkoji šeima jo tapomiems portretams pozavo netgi dvi savaites – tai buvo laikotarpis, per kurį tarp menininko ir „modelių“ užgimė artimas ryšys. Kūrybiniam procesui artėjant į pabaigą, princesė Aleksandra nusprendė dailininkui įteikti asmeninę dovaną – drabužius, su kuriais pozavo naujiesiems šeimos portretams.
„Princesė Aleksandra kaip moteris, dvi savaites turėjusi pozuoti su tuo pačiu kostiumėliu, galiausiai pradėjo jo nebekęsti. Ji buvo priversta kasdien jį užsivilkti, stovėti ir pozuoti. Nugirdau, kad tą kostiumėlį planuojama išmesti, todėl pasakiau, kad mielai jį pasiimčiau kartu su savimi kaip darbo su karališkąja šeima atsiminimą. Kartais tuo prisiminimu gali tapti akmenukas ar nudrožtas teptukas, o kartais – rūbas, atsiradęs paveiksle, kuris vėlgi įgauna naują prasmę“, – sakė V. Marcinkevičius.
Nors princesės kostiumėlį dailininkas saugiai įrėmino, kitas karališkosios šeimos atributas, atsidūręs V. Marcinkevičiaus rankose, virto skudurėliu – šio sprendimo menininkas gailisi jau daugiau kaip 20 metų.
„Kai tapai, vienoje rankoje laikai teptuką, o kitoje – skudurėlį, su kuriuo kaskart pravalai nešvarų teptuką. Atvykęs pas karališkąją šeimą, turėjau dažus, molbertą, rodos, atsivežiau viską, bet skudurėlį ir pamiršau. Paklausiau, galbūt jie turi kokių nors nereikalingų skudurų, man tiktų ir panaudota patalynė ar medvilnės gabalėlis, tai gavau pagalvės apvalkalą su išsiuvinėtomis heraldikomis. Gailiuosi šią relikviją pavertęs tapytojo skudurėliu“, – pripažįsta dailininkas.
V. Marcinkevičius kukliai pripažįsta, kad jo kūryba susižavi ne tik karališkosios šeimos atstovai, bet ir diplomatai, kolekcionieriai bei socialiniuose tinkluose menininką stebintys sekėjai. Vis dėlto didžiausio susidomėjimo meno kūriniais menininkas sulaukia iš užsieniečių.
„Pamenu, kaip sekmadienio rytą, tingiai įkėlęs paveikslą į socialinių tinklų platformas, pardaviau jį per 15 minučių. Jį įsigijo klientė iš Danijos, kuri puolė skambinti į galeriją sekmadienį, ne darbo metu, kad tik suspėtų įsigyti norimą kūrinį. Vieną jau buvo praradusi: nespėjo“, – sakė menininkas.
Tarptautinį pripažinimą gavęs menininkas taip pat išsakė apmaudą dėl Lietuvos kūrėjų, kuriems netaikoma mokestinė lengvata.
„Lietuvos įstatymuose kultūra padalinta į dvi dalis: lengvata suteikiama atlikėjams, dirigentams, cirko artistams, šokėjams ir kitiems kultūrą atliekantiems asmenims, bet kultūrą kuriantiems – skulptoriams, tapytojams, vaizduojamojo meno kūrėjams, fotografams – ne.
Politikai ir jų ekspertai turi pateisinimų – jie teigia, kad vieni menininkai atlieka kultūrą, o kiti, kurdami meno kūrinį, kuria prabangos prekę. Mano pavyzdys būtų toks – jeigu Čiurlionis kurtų šiandien, tai jo koncertas, atliekamas pianinu, ar sukuriamos kompozicijos būtų lengvatomis remiama kūryba, o jo nutapyti paveikslai jau būtų apmokestinami visai kitu tarifu“, – sako menininkas.
V. Marcinkevičius yra surengęs 30 asmeninių parodų Lietuvoje, Danijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Farerų salose. Menininkas dalyvavo Kopenhagos, Kelno ir Gento meno mugėse, 2009 metais laimėjo prestižinės Saatchi galerijos rengiamą internetinį konkursą, o 2014-aisiais nutapė Danijos princą Henriką jo 80-osios sukakties proga.
Visą pokalbį išgirsti ir pamatyti galite čia:
