Reklamą TV3 televizijoje apie dar vieną organizuojamą paramos akciją UNICEF vardu išvydusi garsiausia šalies etiopė Eskedar neslėpė apmaudo – ar iš tiesų galima pasitikėti šia organizacija, kuri, kaip teigė moteris, dar nepateikė atsakymų į nepatogius klausimus iš praėjusių metų?
„Per 10 metų iš paaukotų ir surinktų 2,2 mln. eurų UNICEF Lietuva į UNICEF Global fondą pervedė 0,5 mln. JAV doleriais, o tai sudaro mažiau nei 25% surinktos sumos. Kur visa kita ėjo – nepaaiškinta“, – savo socialiniame tinkle bičiuliams ir sekėjams skelbė moteris.
Eskedar ir asmenys, kurie savo aukomis rėmė organizaciją, norėdami padėti skurstantiems vaikams iki šiol laukia atsakymų į klausimus. Ar UNICEF Lietuva valdyba neprivalo išsiaiškinti, kad suaukoti pinigai buvo paskirstyti tinkamai? Ar gali būti, kad misijos Afrikos šalyse buvo vykdomos neteisėtai? Kur garantija, kad šį kartą žmonių aukos pasieks vargingai gyvenančius vaikus?
„Jokio paaiškinimo nesulaukėme. Man atrodo, kad jie laukia, kol visi viską pamirš“, – apmaudo neslepia etiopė.
„Aš manau, kad kelti klausimus yra mano pilietinė atsakomybė tol, kol pagaliau sulauksime atsakymų. Jeigu jų nebus, reiškia mes nežinome, kur dingo beveik 1,7 mln. eurų. Nejaugi tokia suma buvo išleista administracinėms išlaidoms?“ – ironiškai klausė pašnekovė.
Anot Eskedar, organizacija turi jausti atsakomybę, o paramai neabejingi žmonės turėtų saugoti savo sąžinę ir piniginę.
„Aš manau, kad ši organizacija privalo atsakyti už savo veiksmus. O tol, kol jie neatsakys į visuomenės keliamus klausimus, užmiršti to nevalia nei žmonėms, nei žurnalistams. Negalima leisti, kad ir toliau būtų virkdoma Lietuva. Negalima leisti, kad provincijoje gyvenantis ir vos galą su galu suduriantis senelis atiduotų savo paskutinius pinigus, norėdamas padėti šiai organizacijai. Juk tai nėra sąžininga. Atėjo laikas atsakyti į klausimus. Kiek galima laukti?“ – DELFI kalbėjo moteris.
„Į Etiopiją UNICEF Lietuva atvyko be jokių leidimų ir be leidimų viešinti ten gyvenančių žmonių veidus, jų kasdienybę“, – pridūrė ji.
„Jeigu jie viską padarė pagal taisykles ir legaliai, jie neturi nieko slėpti. Džiaugiuosi, kad atlaikiau tą ugnį iš žinomų žmonių, kurie teigė, kad jei man negerai Lietuvoje, galiu grįžti į savo šalį. Ačiū Dievui, kad mano buvimas yra nepatogus tiems asmenims, kurie nesąžiningai renka žmonių aukas vaikų sąskaita, nors jie neturi teisės to daryti. Todėl ir dabar, artėjant akcijai „Už kiekvieną vaiką“, organizacijos valdyba turi atsiskaityti žmonėms – kur nuėjo vaikų vardu surinkta pinigų suma?“ – tęsė Eskedar.
Žinoma etiopė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje prisidėti prie labdaros ar kitais gerais darbais galima ir kitose organizacijose, kurios gautas lėšas panaudoja labiausiai stokojantiems. Galų gale Eskedar tikina, kad vertėtų nepamiršti apsidairyti aplink save – pagalbos dažnai reikia ir visai šalia esančiam žmogui.
„Kam kas mėnesį skirti kelis ar keliolika eurų organizacijoms, kurios su tavimi nesiskaito? Tikrai neverta to daryti, bet aš tylėti taip pat nežadu. Mane domina, kur nuėjo pinigai, surinkti Maliui? Kur Mozambiko vaikams rinkti pinigai nuėjo? Kur Haičio? Tegul ši organizacija parodo iš kokios į kokią sąskaitą buvo pervesti pinigai, tegul įrodo, kad jie padėjo vaikams, tuomet ir vėl bus galima ja tikėti. Tokiu atveju mes padėsime ir toliau rinkti pinigus“, – tikino pašnekovė.
DELFI kelis kartus bandė susisiekti su UNICEF Lietuva atstovais, tačiau nesėkmingai. Organizacijos nurodomais telefonais diena iš dienos niekas neatsiliepė. Panaši situacija kartojosi ir praėjusiais metais – buvo skelbiama, kad vykdomoji direktorė Jovita Majauskaitė-Staniulėnė tiesiog pradingo.
Nesulaukus UNICEF Lietuva vadovų komentaro, DELFI susisiekė su TV3 atstove spaudai ir teiravosi, ar televizija, kurios pagalba yra skleidžiama žinutė apie naują UNICEF Lietuva organizuojamą aukų rinkimą nekvestionuoja žmonių nepasitikėjimą sukėlusios fondo veiklos. Nors tąkart TV3 savo nuomonės šia tema nepateikė, dar tą pačią dieną su DELFI susisiekė pati J. Majauskaitė-Staniulėnė ir pasiūlė susitikti akis į akį.
Po DELFI susitikimo su UNICEF Lietuva atstovais savo komentarą apie šią situaciją pateikė ir TV3 komunikacijos vadovė Asta Brazaitienė – jos komentarą skaitykite straipsnio gale.
UNICEF Lietuva pateikė finansines ataskaitas
Likus vos kelioms dienoms iki akcijos „Už kiekvieną vaiką“ DELFI redakcijoje apsilankė UNICEF Lietuva vykdomoji direktorė J. Majauskaitė-Staniulėnė bei pora valdybos narių – viešųjų ryšių specialistas Vaidotas Vyšniauskas ir auditorė Laura Garbenčiūtė-Bakienė. Kiekvienas iš jų buvo pasirengę atsakyti į visuomenėje vyraujančius klausimus, taip pat pateikė praėjusių metų finansines atsaskaitas.
Dažnai buvo klausiama, kaip ir kur yra paskirstomi žmonių suaukoti pinigai. Atskaitoje nurodoma, kad 2018 m. UNICEF Lietuva iš viso surinko 193 123 eurus. Teigiama, kad 74 proc. surinktų lėšų buvo skirta UNICEF vaikų projektams. 72 048 eurai atiteko projektams pasaulyje, o 80 660 eurų – projektams Lietuvoje įgyvendinti.
UNICEF Lietuva yra sudariusi Bendradarbiavimo sutartį su UNICEF, kuri numato, kad visos surinktos lėšos, atskaičius viešam propagavimui (angl. advocacy), komunikacijai, švietimui ir Lietuvos programoms skirtas išlaidas, yra pervedami UNICEF, kuri šias lėšas naudoja UNICEF vykdomosios valdybos patvirtintų programų finansavimui.
Rašoma, kad svarbiausi praėjusių metų projektai buvo UNICEF vaikų bėgimai mokyklose su pravestomis globalaus švietimo pamokomis, vaikams draugiškų miestų iniciatyva, UNICEF paramos Etiopijos Oromios regione gyvenantiems vaikams kampanija, Pasaulinė vaikų diena ir UNICEF vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“.
Kartu su finansinėmis atskaitomis pateikiama ir nepriklausomo auditoriaus išvada, kurioje, jo nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Asociacijos finansinę padėtį bei tuomet pasibaigusių metų jos finansinius veiklos rezultatus pagal LR finansų ministro įsakymą.
Visą finansinių ataskaitų dokumentą galite išvysti galerijoje:
Ar krizės metu direktorė iš tiesų dingo?
DELFI vykdomosios direktorės paklausė, kodėl, jei iš tiesų nebuvo ko slėpti, praėjusiais metais, kilus UNICEF Lietuva skandalui, susidarė įspūdis, kad buvo vengiama viešumo ar paprasčiausiai atsakyti į žiniasklaidos skambučius, tačiau J. Majauskaitė-Staniulėnė patikino, jog taip nebuvo.
„Buvo rašoma, kad bėgau, bet taip nebuvo. Visiems atsiliepiau, kontaktavau el. paštu, susirašinėjau, nes gaudavome įvairių klausimų. Kai tai įvyko, mes iškart turėjome informuoti UNICEF, nes tai buvo krizinė situacija, kuri mus ištiko pirmąjį kartą“, – tikino vadovė.
Tiesa, Jovita neneigia, kad kriziniu laikotarpiu dėl didelio skambučių srauto ir įvairių susitikimų UNICEF Lietuva galėjo praleisti kelis ir daugiau skambučių, laiškų.
„Jei skambinama ne į mobilųjį telefoną, juk galima ir nesužinoti, kad kažkas skambino. Galėjo taip nutikti. Suprantu, kad reikia greitai reaguoti, bet mes tikrai nesislėpėme. Atsiprašome visos žiniasklaidos, tačiau procesai užtruko, kadangi reikia sukontaktuoti su UNICEF, reikia paaiškinti iš kur visa tai kilo, šioje situacijoje atsirado net elementarus laiko skirtumas“, – apie praėjusias metais įvykusį skandalą kalbėjo pašnekovė.
Tuo tarpu komunikacijos srityje dirbantis V. Vyšniauskas sako, kad praėjusiais metais įvykusi krizė buvo lokali ir pati pirmoji, todėl vadovybė iš pradžių nesuprato, kas nutiko ir ko jų yra prašoma.
„Organizacija daugelį metų veikė taip pat ir niekam anksčiau nekilo jokių klausimų, o vieną dieną klausimai ėmė kilti. Todėl praeina didelis laiko tarpas, kol organizacija suvokia, ko jų yra klausiama. Iš pradžių jie nesupranta, ko iš jų norima, nes daugelį metų to nebuvo reikalaujama. Manau, kad šioje situacijoje buvo pavėluota su reakcija. Kitas dalykas yra tas, kad šiuo atveju kalbame apie labai jautrių emocijų zoną, kuomet paliečiami vaikai. O kur pilna emocijų – ten kalbėjimas apie skaičius yra antraeilis, kitaip tariant, pats atsakymas tampa nebelabai svarbus ar mažiau girdimas. Nebandau pasakyti, kad krizės nebuvo, tačiau ji buvo tokia iš dalies lokali, tam tikruose socialinių tinklų burbuluose ar žiniasklaidos priemonėse“, – DELFI sakė jis.
Kam pavaldi UNICEF Lietuva?
Užsienio reikalų ministerija (URM), anot J. Majauskaitės-Staniulėnės, draugiškai išgyveno dėl UNICEF Lietuva ištikusios krizės, tačiau tai esą nebuvo tas atvejis, kuomet valstybė turėtų įsikišti.
2019 m. Lietuvos valstybė pirmą kartą tapo UNICEF Vykdomosios Valdybos nare. Vadovybė tikina, kad tokiu būdų bus stiprinamas ne tik Lietuvos vaidmuo, bet ir šalies įtaka pasaulyje.
UNICEF Lietuva yra nevyriausybinė nepriklausoma organizacija šalyje, turinti specialią sutartį su UNICEF, kurioje yra detaliai apibrėžiami jų santykiai. J. Majauskaitė-Staniulėnė sako, kad būtent dėl to veikla Lietuvoje yra itin atidžiai kontroliuojama paties Jungtinių Tautų Vaikų Fondo (UNICEF) – esą be jų įsikišimo lietuviai negali daryti nė vieno žingsnio.
„Jiems atsiskaitome kas ketvirtį, pateikiame informaciją apie surinktas lėšas, išlaidas, o metų gale auditoriai turi sutikrinti mūsų duomenis, kuriuos pateikėme. Kontrolė yra didelė. Metinis planavimas vyksta ne vieneriems, o ketveriems metams į priekį. Informuojama apie viską – nuo programų iki to, kur važiuojame“, – tikino vykdomoji direktorė.
UNICEF Lietuva veiklą prižiūri nepriklausoma valdyba, kurią sudaro skirtingų sričių atstovai: teisininkai, finansininkai, verslininkai ir t.t. Visi jie, anot pašnekovų, turi atsiskaityti komiteto nariams ir būti nepriekaištingos reputacijos – to reikalauja UNICEF. Direktorė ir valdybos nariai džiaugiasi, kad ilgus metus nepriklausomų auditorių išvados būna teigiamos.
„Tai yra vienas svarbiausių kriterijų, kuris leidžia pasitikėti šia organizacija man, kaip valdybos narei (...). Norisi, kad žmonės pasitikėtų organizacija, jog suprastų, kad jų pinigai yra gerose rankose ir tinkamai panaudojami“, – tikino L. Garbenčiūtė-Bakienė.
Prieš šios priežiūros UNICEF Lietuva taip pat įsteigė vidaus audito komitetą, norėdami sustiprinti savo poziciją tam, kad kitų mažiau klausimų.
„Visi mes dirbame pro bono, tai reiškia, kad mūsų darbas, kuris yra neatlygintinas, skirtas padėti toms lėšoms rasti teisingiausią kelią į vaikų problemas. Kitaip tariant, valdybos nariai negali gauti jokio atlygio“, – sakė L. Garbenčiūtė-Bakienė.
Pasak vadovybės, realių padarinių praėjusiais metais vykęs skandalas nepadarė. UNICEF patikino, kad aukojimo rodikliai ženkliai nesikeitė, todėl krizinės nuotaikos nebuvo jaučiama. Nepaisant to, šis laikotarpis privertė pertvarkyti vidinę organizacijos sistemą ir ją sustiprinti.
Teigiama, kad E. Maštavičienė turėjo savų interesų
DELFI redakcijoje valdybos nariai bei vykdomoji direktorė ištarė ir garsiausios etiopės šalyje vardą – esą ši moteris galimai turėjo savų tikslų kalbėti jautriomis temomis ir taip sužadinti visuomenės dėmesį.
„Daugelyje atvejų šioje temoje yra minima Eskedar. Viskas yra tvarkoje, aš suprantu, kad dėl savo tėvynės yra labai skaudu ir jai rūpi tai, bet vienas faktorius, mano nuomone, čia yra svarbus – tai, kad ji iškart po skandalo atsirado Vilniaus savivaldybės rinkimų sąrašuose. Kitaip tariant, tai yra šioks toks prieskonis, kurį galima įvertinti įvairiai, bet natūralu, kad tame būta tam tikro plano. Matyt, jai reikėjo viešumo ir jis buvo gautas tokiu būdu. Tikriausiai tai tikrai buvo nuoširdus rūpestis, bet kartu su juo buvo ir interesų, kurie paaiškėjo kiek vėliau. Tikrai nieko nekaltiname, tiesiog tai tėra įdomus faktas“, – pastebėjo valdybos narys V. Vyšniauskas.
Pašnekovai tikino, kad nuo praėjusių metų skandalo, kuomet viskas ėmė rimti, daugiau niekas iš žiniasklaidos atstovų, išskyrus DELFI, į juos nesikreipė.
„Iš jūsų kolegų jokių klausimų nebuvo pateikiama. Galbūt kažkur šio skandalo atgarsiai kunkuliuoja socialinėje erdvėje ar jų uždarose grupėse, bet pačiai organizacijai niekas klausimų neuždavinėja. Atrodo, kad viskas taip ir baigėsi. O kai neužduodama klausimų, kalbėti yra gana sudėtinga, nes nežinia, ko iš tavęs yra norima. Kadangi birželio 1-osios renginys iš principo yra susijęs su ta misija, kuri ir sukėlė skandalą, manau, bus įdomu pastebėti, kaip vyks lėšų rinkimas, nes tai parodys auditorijos situacijos vertinimą. Surinktų lėšų suma mums parodys atsakymą į klausimą, ar tai padarė kokią nors įtaką“, – tikino V. Vyšniauskas.
„Pats krizės neutralizavimas užtruks gerokai ilgiau, nei pati krizė. Vienu pranešimu, vienu renginiu tu neišspręsi problemos, nes tai bus tik vienas pareiškimas. Prireiks bendros visumos ir laiko, norint įtikinti žmones, kad iš tiesų viskas yra gerai. (...) Dabar niekas į oficialų UNICEF Lietuva puslapį, į „Facebook“ tinkle esančią paskyrą ir tiesiogiai Jovitai nerašo ir neklausia tų klausimų. Jei būtų klausimai – būtų ir atsakymai. Matyt, tie žmonės, kurie iki šiol diskutuoja ta tema, jų neklausia, nes taip, ko gero, yra patogiau. Tokiu būdu savo sukurtame jaukiame pasaulyje galima piktintis dalykais ir nelaukti atsakymo, nes jeigu gausi atsakymus, gal nebebus kuo piktintis. Deja, toks tas socialinių tinklų fenomenas, kuris tiesiog taip veikia“, – tęsė pašnekovas.
Vykdomoji direktorė taip pat antrino kolegai, sakydama, kad E. Maštavičienė tiesiogiai į UNICEF Lietuva ar į ją pačią nesikreipė, todėl apie jos poziciją tekdavo skaityti žiniasklaidoje ar pastebėti socialiniuose tinkluose.
„Man pačiai tai buvo įdomu, nes nebuvo nė vieno oficialaus kreipimosi. (...) Buvo mintis susitikti su Eskedar asmeniškai ir atsakyti jai į tuos klausimus, bet tada UNICEF pakartojo, kad tai nėra strategija, kurią jie naudoja ir jie jos nesiūlo. Nepaisant to, kadangi buvo pats pikas viso to skandalo, mes dėliojomės laiką dėl interviu su ja ir žurnaliste, kuri rašė aktyviai šia tema. Kažkaip taip nutiko, kad mums kurį laiką nepavyko suderinti susitikimo laiko, o galiausiai, kaip pastebėjo pats UNICEF, praėjo ir problemos aktualumas. Nebebuvo prasmės apie tai kalbėti“, – DELFI sakė J. Majauskaitė-Staniulėnė.
Misijos Etiopijoje skandalas
Praėjusiais metais taip pat buvo kalbama, kad apie lietuvių misiją Etiopijoje neva patys etiopai nieko nežinojo, todėl vietiniai esą buvo fotografuojami ir filmuojami be jų pačių sutikimo, o į šalį UNICEF Lietuva su žinomais žmonėmis atvyko neteisėtai. Tačiau vadovybė tokias kalbas griežtai neigia.
„Dar viena svarbi detalė apie Eskedar, kad ji galėjo ir iki šiol tikrai gali sužinoti apie aplinkybes, kuriomis vyko toji UNICEF misija. Buvo teigiama, kad neva misija Etiopijoje vyko be leidimų, bet tai yra netiesa. Ji ir toliau kartoja netiesą. Ji gali tai tikrinti URM, galėtų ir pačiam UNICEF parašyti ar paskambinti, tačiau to ji nedaro. Matyt, tai rodo tam tikrą žmogaus požiūrį į šią temą. Gal ji nenori žinoti, nes tai gali sugriauti jos versiją ir nebebus taip dramatiška. Šiuo metu viskas atrodo dramatiškiau, tačiau tai yra netiesa“, – kartojo V. Vyšniauskas.
Nepaisant to, praėjusiais metais portalas „Verslo pietūs“ skelbė, kad Etiopijos ambasados Briuselyje, akredituotos ir Lietuvai, ministras patarėjas politinei ir viešajai diplomatijai Yohannesas Abraha patvirtino, jog UNICEF Lietuva dėl leidimo misijai Etiopijoje nesikreipė, tačiau tik prisiplakė prie UNICEF Etiopija komandos. Į Etiopiją vykusios garsenybės esą be leidimo fotografavo ir į internetą kėlė žmonių atvaizdus bejėgiškoje būklėje. Tokiais veiksmais lietuviai neva tik sukėlė grėsmę Etiopijos UNICEF bendradarbiavimui su šalies vyriausybe. Tačiau nepelno siekiančios organizacijos vadovybė pateikia visai kitokią versiją.
„Šiuo atveju UNICEF yra Jungtinių Tautų organizacija, kuri nesivelia aiškintis. Mes matėme šį pareiškimą, tačiau nesikišome. Kas liečia leidimus – mes juos turėjome. Įdomu, kad Etiopija iš tiesų yra pažangi šalis, kurioje berods vienintelėje, prieš mums išvykstant, atsirado galimybė vizas išsiimti per elektroninę sistemą. Mums nereikėjo net eiti į ambasadą, mus UNICEF biuras informavo, kad apsieisime be viso to ilgo proceso. Mes, matyt, buvome vieni pirmųjų, kurie išbandė elektroninę Etiopijos vyriausybės sukurtą sistemą. Kartoju, kad mes turėjome tuos leidimus. Buvo tiek daug prirašyta, kad net URM klausė, kaip mes be leidimų važiavome, tačiau taip nebuvo. Jūs racionaliai ir logiškai pagalvokite, kaip galima nuvykti į tokią šalį be vizos. Negana to, operatorius turi turėti filmavimo vizą, nėra taip, kad tu ten ateini ir filmuoji ką nori ir kiek nori. Jis iš vyriausybės gavo filmavimo vizą, visi kantriai laukėme, kol jis susitvarkys visus popierinius reikalus. Kadangi esame UNICEF dalis, mes negalime tiesiog imti ir atvažiuoti. Iki tol mes derinome programą, turėjome gauti leidimą, ar jiems iš viso mūsų reikia, ar yra poreikis. Perspėjome, kad galime surinkti ribotą kiekį lėšų, jog mes nesame dideli, tačiau jie noriai įvertino mūsų indėlį“, – tikino vykdomoji direktorė.
„Tu negali jungti kameros, kol neturi žmonių raštiško sutikimo. Ateina ir kaimo seniūnas, jei lankomės ligoninėje – jos vadovas ir t.t. Kas paleido tokias kalbas ir kam – išvis neaišku. Patikrinau Y. Abraha, lyg ir yra toks pareigūnas, tačiau gal jo žodžiai buvo interpretuoti ne taip? Gal jo žodžiai buvo iškreipti? Jei jo klausė, ar į jį buvo kreiptasi, tai jis atsakė teisingai, nes mes į jį nesikreipėme, bet tam nebuvo reikalo. Su šiuo konkrečiu žmogumi mums neteko bendrauti. Mes susirašinėjome su Etiopijos ambasadoriumi, informavome jį, kad turėsime paramos koncertą ir visa kitą“, – pridūrė pašnekovė.
Vadovybė kelis kartus patvirtino, kad į Etiopiją jie vyko teisėtai ir žmonės apie jų apsilankymą bei tai, kad jie bus fotografuojami ar filmuojami žinojo ir su tuo sutiko. Visi UNICEF Lietuva platinti vaizdai, kaip ir pats naujausias – reklaminis „Už kiekvieną vaiką“ klipas – yra suderinami su UNICEF. Pastarajame naudojami bendri organizacijos vaizdai iš viso pasaulio.
Žinomi žmonės misijose pasitelkiami dėl papildomo visuomenės dėmesio. Vadovybė neneigia, kad jie už tokias keliones nemoka. Tiesa, pašnekovai pabrėžia, kad atlyginimo ar kitokio užmokesčio garsenybės negauna.
„Tokių žmonių galia yra labai didelė ir ja UNICEF labai didžiuojasi. (...) Pirmaisiais metais, kai į misiją išvažiavo Marijonas Mikutavičius, Jurgita Jurkutė – jų poveikis buvo didžiulis. Staiga per vieną vakarą surenkame 800 000 litų pasaulio vaikams, kai mums buvo sakoma, kad niekas prie to neprisidės. Tokie žmonės gali paskleisti žinutę labai plačiai, jie yra tie, per kuriuos yra pateikiama vaiko istorija. Tai visame pasaulyje patvirtintas formatas. O Karolina Meschino susprogdino visą socialinę mediją. Vos įsėdę į lėktuvą UNICEF Lietuva „Instagram“ paskyra turėjo 300 sekėjų, nusileidome į Etiopiją – paskyrą dėka Karolinos jau sekė 16 000 sekėjų. Mes nesuvokėme, kaip per vieną skrydį galima suburti tokią žmonių auditoriją. Karolina buvo pasirinkta ne šiaip sau, UNICEF pastaruoju metu kalba apie jaunimo įsitraukimą, o ji tuo metu būtent ir pateko į 21-erių metų ribą. Ji buvo natūralus pasirinkimas“, – tikina J. Majauskaitė-Staniulėnė.
Šiuo metu UNICEF Lietuva asociacijoje dirba devyni valdybos nariai ir vykdomoji direktorė.
TV3 komentaras: nėra pagrindo nerimauti
Po susitikimo su UNICEF Lietuva atstovais DELFI susisiekė su ilgalaikiu organizacijos partneriu ir transliuotoju – TV3 televizija. Atstovė spaudai patvirtino, kad jų įmonė neturi pagrindo kvestionuoti paramos fondo veiklos.
„Mūsų žiniomis, UNICEF susitiko su DELFI ir atsakė į visuomenę dominančius klausimus. Mes iš savo pusės nelabai turime ką pakomentuoti. Tai yra konkrečiai juos liečianti situacija, UNICEF nėra mums pavaldi ar mūsų organizacija, todėl apie juos ar jų veiklą komentuoti nelabai turime teisės.
Manome, kad jei iš tiesų būtų kažkas negerai, matyt, atsakingos institucijos per visą šį laiką būtų atlikusios tyrimą, pateikusios išvadas ar sustabdžiusios veiklą, tačiau to ar panašios kitos situacijos nebuvo. Neturime pagrindo manyti, kad kažkas su jų veikla yra negerai“, – kalbėjo A. Brazaitienė.
Organizatorių platintos nuotraukos iš misijos Etiopijoje: