Atrodytų neįtikėtina – dešimtimis metų savo patirtį scenoje skaičiuojantis maestro save vadina amžinu studentu. Batutos meistras nuolat mokosi naujų kūrinių, arba iš naujo prisimena tuos, prie kurių dirbo prieš dvidešimtmetį. Maždaug tiek laiko prabėgo ir nuo judviejų pokalbio su I. Valinskiene pirmajame „Adomo obuolyje“. Istoriniai kadrai, kuriuose maestro gerokai jaunesnis, bus staigmena ne tik televizijos žiūrovams, bet ir pačiam G. Rinkevičiui, rašoma išplatintame pranešime.
Šiandien dirigentas dirba ne tik su klasikinės muzikos atstovais – imasi ir kokybiškų populiariosios muzikos projektų.
„Vis dėlto, nepaisant visų metamorfozių, klasika yra amžina ir niekur nedings“, – įsitikinęs G. Rinkevičius.
Pasak maestro, nemažai žmonių nesupranta dirigento profesijos ir galvoja, jog užtenka tik ateiti į koncertus, pastovėti ir kažką pamojuoti rankomis. Taip tikrai nėra. Ruošdamasis premjerai, G. Rinkevičius intensyviai dirba kasdien. Mintys apie kūrybą „nepabėga“ net pietaujant.
Kokį darbą iš tiesų dirba tėtis, paslaptis buvo ir mažajai dirigento dukrai. Iš to kilo netgi komiška situacija.
„Ji nuolat girdėdavo, kad išvažiuoju į oro uostą, dirbti. Kartą su visa šeima keliavome atostogų ir, būnant oro uoste, ji manęs paklausė, ar čia ir yra ta vieta, kurioje dirbu“, – juokėsi G. Rinkevičius.
„Tuomet nežinojau, kokį didelį ažiotažą sukels šis žingsnis. Tačiau dėl nieko nesigailiu. Meilė yra labai galinga“, – teigė G. Rinkevičius.
