Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo kalbama apie kokybišką laiką šeimoje, kodėl jis toks svarbus ir kaip veikia organizmas, hormonai, kai žmogus yra atsipalaidavęs ir šalia mylimo žmogaus.

Poilsį susikurti visai kitoje aplinkoje jau nebe pirmi metai stengiasi sutuoktiniai, žinomi atlikėjai Irena Starošaitė ir Žilvinas Žvagulis. Jų šeimoje kartu leisti itin daug laiko yra įprasta jau daug metų – pora kartu ne tik dirba, koncertuoja, bet ir leidžia laisvalaikį, rašoma pranešime spaudai.

„Kartais labai sveika kartu pailsėti negalvojant apie darbą – tai visai kitas buvimas. Mes kartu dirbdami pakankamai pavargstame. Kartais atrodo, kad nesinori net kalbėti ir kad jau pabodo būti kartu. Kai esi pavargęs, atsiranda kitoks tarpusavio santykis, o kai esi pailsėjęs – visai kitaip elgiesi ir šeimoje, ir su aplinkiniais. Nuotaika keičiasi ir lieka mažiau priekaištų vienas kitam“, – apie šeimyninį gyvenimą kalbėjo I. Starošaitė.

Žinoma moteris prisipažino, kad jų šeima visai neseniai išgyveno įtemptą laikotarpį.

„Iki pandemijos mes dažniausiai keliaudavome į Ispaniją. Ten yra labai daug padelio aikštelių ir didelė lietuvių bendruomenė. Prasidėjus pandemijai visi buvome uždaryti ir tada tas buvimas namuose, kaip ir daugeliui šeimų, turbūt, pasidarė visai nebe poilsiu. Atsirado psichologinė trintis. Net besifilmuojant laidose ar kuriant kažkokius pasirodymus įsižiebdavo visokie prieštaravimai. Pagrindinė svajonė buvo ištrūkti iš namų. Norėjome ilsėtis dviese, nes nusipelnėme poilsio kartu, o ne po vieną“, – atviravo dainininkė.

Anot Irenos, ne tik atgauti jėgas, bet ir atrasti ryšį su vyru padėjo vienas paprastas dalykas.

„Kai baigėsi pandemija ir kai tik atradome galimybę – iš karto važiavome į sanatoriją. Mums padėjo pabuvimas kitoje aplinkoje, poilsis ir galimybė pasimėgauti procedūromis: masažais, plaukiojimu baseine, mankštomis. Mes pailsėjome fiziškai ir dvasiškai. Susitikę kambaryje pastebėjome, kad esame šviesesni, daugiau šypsomės, atsirado visai kitoks bendravimas. Su Žilvinu sanatorijoje tiesiog atsigavome ir save pamatėme kitaip. Atsirado jėgų koncertams, naujų idėjų, fizinių jėgų. Pailsėję mes tapome gražesni vienas kito akyse. Tai buvo puiki proga įsimylėti dar kartą“, – pasakojo Irena.

Dainininkė atskleidė, kad su sanatorinio gydymo bei poilsio galimybėmis ji buvo susidūrusi gerokai anksčiau.

„Kažkada turėjau stuburo išvaržą ir teko keliauti į sanatoriją. Iš ten sugrįžau kaip naujai gimusi. Prieš sanatoriją net nepaeidavau, kaip kokia ragana vaikščiojau nuo pat ryto susilenkusi. Sanatorijoje manęs laukė rimtas darbas – daugybė procedūrų. Naudą procedūros atnešė ne tik kūnui, bet ir kvėpavimo aparatui, balso stygoms“, – kalbėjo žinoma moteris.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius laidoje pasakojo, jog poilsis dviese gali padėti išspręsti ir tarpusavio problemas.

„Į sanatoriją mes važiuojame kartu ilsėtis arba gydytis ir to tikslo siekiame kartu. Kuomet mes esame su kažkuo, mes galime pasiekti daugiau, nes bendraudami tarpusavyje vienas kitą praturtiname. Kuomet mes būdami namuose kartu dirbame, bendraujame – užsisukame rutinoje. Atvykimas į kaimo turizmo sodybą ar į sanatoriją leidžia pakeisti aplinką, atitrūkti nuo buities, pasidžiaugti gamta, pasinaudoti tuo, ko nėra namuose. Tuomet galima vėl vienas kitą prisiminti, stebėti, suartėti, kurti gerą bendrystės jausmą. Atitrūkę nuo kasdienybės mes galime vėl pradėti kalbėtis“, – pasakojo gydytojas A. Balčius.

Anot specialisto, buvimas kitoje aplinkoje padeda geriau suprasti ir savo mintis.

„Mus gali paveikti vien aplinkos pakeitimas. Atvykę į kurortą galime išeiti į mišką ir pasikalbėti. Kai mes esame skirtingose aplinkose, į kažkokį dalyką reaguojame skirtingai, kyla skirtingos mintys ir jausmai. Galbūt savo artimam žmogui mes ir skaudesnį dalyką galime pasakyti žymiai paprastesniu ir labiau priimtinesniu tonu. O gal mums tai pasirodys nebesvarbu? Kitoje aplinkoje žmogų mes pamatome visai kitaip. Atsiranda galimybė pamatyti ir patį save“, – kalbėjo A. Balčius.

Jei fiziškai esate vienoje vietoje su žmogumi, tai nebūtinai reiškia, kad iš tiesų su juo būnate. Būti – tai girdėti, matyti, įsiklausyti, pačiam būti išgirstam ir gebėti dalintis.

Gydytojas A. Balčius papasakojo, kaip bendraujant mūsų organizmas keičiasi fiziškai.

„Kai mes bendraujame su artimu žmogumi – mes dalinamės, auga mūsų prisirišimas. Taip mes susikuriame saugumo jausmą. Vienas iš bazinių žmogaus poreikių yra saugumo jausmas. Ilgiau bendraujant pasikeičia mūsų organizmo cheminė būsena, o ypač – smegenų. Jeigu mes gražiai bendraujame, vienas su kitu būname, vienas kitą liečiame, jau po 4–5 mėnesių mūsų kūne pradeda išsiskirti oksitocinas. Tai prisirišimo, saugaus jausmo hormonas“, – apie organizmo pokyčius kalbėjo gydytojas.

Anot specialisto, buvimas sanatorijoje ne tik suartina, bet ir padeda pastebėti vienas kitame labai svarbias detales.

„Kai mes atvažiuojame į sanatoriją, einame į grupines procedūras, paduodame vienas kitam ranką ir panašiai, taip ne tik atgaivindami ryšį vienas su kitu, bet ir sukurdami saugumo jausmą. Būdami sanatorijoje galime dalintis mintimis. Pavyzdžiui, vienas nueina pas vieną masažo specialistą, kitas – pas kitą, o grįžę galime pasidalinti, ką jaučiame. Taip galime sužinoti, koks apsikabinimas labiau patinka mūsų artimam žmogui ir kuri jo vieta yra jautresnė. Mes kartais įsivaizduojame, kad mūsų artimas žmogus turi be galo daug jėgų, yra be galo stiprus psichologiškai ir fiziškai, bet, pavyzdžiui, mankštos metu galime pastebėti, kad galbūt po tiek laiko kažkas pasikeitė. Iš to gimsta atjautos jausmas bei noras padėti. Tuomet mūsų santykiai atsinaujina. Dviese mes esame stipresni ir galime vienas kitą praturtinti“, – pasakojo gydytojas A. Balčius.

„Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją