K. Rimdžius atviras: jaunosios kartos lietuviai nejaučia ypač glaudaus ryšio su savo tautiniu kostiumu ir retas jį turi savo spintoje. „Pasižiūrėkime į austrus ar vokiečius, ypač bavarus: jie daugelyje švenčių, mugių, kai kuriais atvejais - net ir vestuvėse vilki tautinius kostiumus, didžiuojasi jais. Modernioji Lietuva nėra tokia aktyvi savo kostiumo propaguotoja. Nors visuomet galima alternatyva ir nereikia nusigręžti nuo to, kas yra istoriškai svarbu ir brangu“, - sako K. Rimdžius.
Stilistas primena, kad daug metų kuriantys mūsų šalies dizaineriai taip pat naudoja tautinius motyvus, nacionalinio kostiumo interpretacijas savo kolekcijose ir tokie jų darbai sulaukia didžiulio dėmesio užsienyje.
„Kai Juozas Statkevičius sukūrė haute couture suknelę iš tautinių juostų - Paryžius alpo, - priminė K. Rimdžius. - Verta paminėti ir Giedriaus Paulausko kolekcijoje sumaniai panaudotas austas juostas, Ievos Ševiakovaitės ir Jolantos Rimkutės liniją „LT Identity“, kuri į visiškai kitą lygmenį perkėlė tautinį motyvą. Yra jaunų kūrėjų, ieškančių, kaip šių dienų aprangoje parodyti Vytį, kitus tautinius simbolius.“
Stilistas pataria nebijoti improvizuoti etnokostiumo tema. „Nereikia tiesmukai žiūrėti – jei jau segi sijoną iki žemės, tai reikia ir kyko, ir liemenės. Iš etnologinių knygų galima pasiskolinti labai įdomių aprangos idėjų ir originaliai pritaikyti kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, moterišką liemenę galima derinti su siauru sijonu ir aukštakuniais batais. Ilgas, žemę šluojantis raštuotas sijonas gali būti dėvimas su džinsiniu švarku ir „Converse“ sportiniais bateliais. O palaidinės plačiomis siuvinėtomis rankovėmis išvis karaliauja madoje, tai naudoja daugelis dizainerių, - sako K.Rimdžius. - Linkiu drąsiau eksperimentuoti ir nenurašyti tautinio kostiumo muziejui. Mes tikrai turime kuo didžiuotis, todėl galime drąsiai pabrėžti savo identitetą. Man taip pat labai gražu, kai vasario 16-ąją ar kovo 11-ąją aukščiausi šalies pareigūnai, prezidentė vilki tautinius kostiumus. Jie pagerbia savo šalies istoriją.“
Stilistas pataria įdėmiau peržiūrėti savo vilkimų kasdienių drabužių sudėtį – ji parodys, kiek esame lietuviai. „Linas, drobė, vilna dominuoja lietuviškame kostiume. O juk dabar natūralūs audiniai vėl grįžę į madą. Nors gyvename sintetikos amžiuje - renkamės tai, kas yra laiko patikrinta, sveika, naudinga, - teigia stilistas. – Nepamirškime ir gintaro: mūsų krašte jis nėra itin vertinamas, o pasaulyje - vienas brangiausių ir geidžiamiausių. Su gintaru dirba ne vienas garsus menininkas. Ir mūsų vaizduotė neturėtų apsiriboti karoliais iš Pilies gatvės: yra nuostabiai gražių juvelyrinių dirbinių, kuriuose gintaras derinamas su pusbrangiais ir brangiais akmenimis.“