„Mama mane ir brolį paliko, kai mes buvome dar vaikai. Be mūsų, ji pagimdė dar keturis vaikus, bet motinystės teises prarado. Daugybę metų badžiau jai padėti, pasiėmiau iš benamių prieglaudos, nupirkau butuką, gydžiau nuo alkoholizmo, bet ji vis vien pabėgdavo ir šiandien gyvena taip kaip nori – gerdama. Nors pati niekaip nepripažįsta esanti alkoholikė. Kad ji pasikeis, nebeturiu vilties, dabar beveik nebebendraujame, tik kartais jai paskambinu. Jai tiesiog patinka taip gyventi. Vis dėlto aš pati su alkoholiu niekada nerizikavau, net sunkiausiu gyvenimo etapu, kai likau viena po skyrybų, neleisdavau sau gurkšnoti vakarais vyno, „atsipalaiduoti“. Man svarbiausia buvo mano vaikai. O dabar išvis nebegeriu nė lašo“, – skaudžiausią gyvenimo patirtį prisimins aktorė Eglė Jackaitė.
„Pas mane delegacijomis ateina tie, kurie nori nebegerti. Tiesa, kartais pats žmogus nori išgėrinėti, bet artimieji verčia tapti abstinentu, ypač tie, kurie patys turi tą problemą ir yra, pavyzdžiui, užsikodavę. O moterims tai išvis yra labai sunku – net motinystės instinktas yra bejėgis prieš tuos velnio lašus. Šiuo metu gydau 28-metę. Ji geria kaip ir jos motina. Maniau, nepajėgs mesti, bet metė, o mama ir toliau gurkšnoja alų vakarais, kaip ir daugybė lietuvių“, – savo raganiška patirtimi dalinsis Vilija Lobačiuvienė, gydanti žmones nuo alkoholizmo G. Šičko metodu.
„Jei nori mesti gerti, bet tau trukdo darbas, – mesk darbą, o jei trukdo žmona, – mesk žmoną, jei trukdo draugai, – mesk draugus. Aš taip ir padariau, ir dabar esu laisvas ir laimingas, penkerius metus nebevartoju alkoholio, ir tai man daug didesnė laimė nei turtai ar sėkminga karjera“, – dėstys savo požiūrį ir patirtį renginių vedėjas Marius Bagdonavičius.
Toksikologas Alvydas Repečka – patyręs specialistas. Jis prisipažins, kad tarp jo klientų – daugybė žinomų, garsių, turtingų ir svarbias pareigas einančių žmonių: „Jie nėra alkoholikai, jie – maratonininkai, geriantys po kelias dienas ar savaites, o paskui kurį laiką išvis negeriantys. Alkoholikai nenori mesti gerti, o maratonininkai norėtų, bet negali, nes padauginę daro didžiausią nuodėmę – „pachmielą“.
Tuo tarpu aktorius Gintaras Mikalauskas, negeriantis jau dvidešimt metų, teigs, kad jei žmogus turi tą problemą, jis gers tol, kol pasieks dugną arba pripažins sau turįs problemą. Man savo alkoholizmą pavyko įveikti tik tada, kai aš pats sau tai prisipažinau, tada atėjo ir kvalifikuota pagalba.“