Serialą sekmadieniais 20.35 val. rodo LNK televizija. Aktorė Lily James spaudai davė išskirtinį interviu apie mylimos romano veikėjos Natašos Rostovos vaidybą, gilų jos pasaulio suvokimą, naudojimąsi romanu kaip Biblija per filmavimą, šeimos ir romantiškų santykių svarbą pačiai istorijai bei nepakartojamus aktorių kostiumus.
- Kaip tapote šio projekto dalimi?
- Iš pradžių serialo kūrėjai kreipėsi į mano agentą ir pareiškė susidomėjimą manimi kaip Nataša. Po to dalyvavau atrankoje. Buvau labai patenkinta gautu vaidmeniu. Kai tik garsiai perskaičiau scenas, supratau, kad noriu ją vaidinti. Jaučiausi, lyg suprasčiau Natašą.
- Ar jums buvo svarbu naudotis scenarijumi ir romanu, kad lengviau suprastumėte Natašą?
- Taip. Andrew Daviesas atliko puikų darbą – jis pateikė svarbiausią knygos esmę ir pademonstravo istorijos veikėjų asmenybes. Tolstojus rašė apie jos laukines ir gyvas akis. Puotoje buvo akimirkų, kai net nemirksėjau. Tolstojaus apibūdintas jos minčių kraštutinumas buvo dovana. Romanas man buvo kaip Biblija, nešiojausi jį su savimi, nes nuolat skaičiau apie jos mąstymą ir jausmus.
- Kaip jums patiko romanas?
- Neįsivaizdavau, kad norėsiu nuolat skaityti „Karą ir taiką“. Verčiau puslapius vieną po kito. Romanas įtraukia į veikėjų ir šeimų veiksmą, norisi sužinoti, kaip viskas baigsis, kas mirs ir ką tai reikš kitiems. Natašos kelionė yra nuostabi. Ji tampa moterimi, keičiasi, auga ir atranda. Tai pati gražiausia istorija.
- Ką galite pasakyti apie Natašą Rostovą ir jos kelionę šioje istorijoje?
- Nenorėdama sugadinti įspūdžio knygos neskaičiusiems žmonėms, galiu pasakyti, kad ji įspūdinga. Pastebiu jos dvilypumą: ji gali būti labai laiminga ir staiga panirti į gilų nusivylimą. Tai tęsiasi metų metus, aplink vyksta karas, taigi, įsivaizduojate, kad jai tenka patirtį mirtį, pertvarkas ir meilę. Kai kuriuos dalykus jaunutė mergina patiria pirmą kartą, todėl jie yra intensyvesni. Tai didelės įtampos laikas. Karo metu bet kuri akimirka gali tapti paskutinė. Atsisveikini su savo broliu ir galbūt niekada jo nepamatysi, atsisveikini su mylimuoju - galbūt paskutinį kartą. Tai kuria įtampą, o konfliktas ir drama tampa vaizdingi ir romantiški.
- Didelę šios istorijos dalį užima šeima. Ką jums reiškė ištirti Natašos šeimą ir jos vietą joje?
- Šeima buvo ypač svarbi. Visos istorijoje esančios šeimos - Bolkonskiai, Rostovai ir Kuraginai – tapo mažomis komandomis ir mes turėjome mažas savo šeimas. Natašos santykiai su jos broliu, pussesere Sonia ir jos jaunesniu broliu prideda Natašos personažui energijos. Ji myli savo šeimą ir gali bet ką padaryti dėl jos. Tada ji susipyksta su savo šeima, nes įsimyli vyrą. Tai labai dramatiška kaip tikrame gyvenimas. Aš turiu du brolius ir patyriau panašius dalykus savo šeimoje.
- Akivaizdu, kad meilės santykiai taip pat užima didelę istorijos dalį. Kaip išnagrinėjote šią Natašos pusę? Kodėl ji yra tokia mylima ir romantiška veikėja?
- Nuoširdus jos kilnumas ir gyva dvasia verčia ją gyventi šia akimirka. Tai svaigina aplink ją esančius žmones. Šia prasme ji yra unikali. Ji myli meilę. Ji romantikė. Ji siekia įsimylėti ir jaučią tokią deginančią ir tokią išsiilgtą aistrą. Tačiau, tai sukelia jai įvairių problemų. Ji yra atvira jauna moteris su savo ydomis.
- Kaip jums sekėsi dirbti su Andrejų Bolkonskį vaidinusiu Jamesu Nortonu ir Pjero Bezrukovo vaidmenį atlikusiu Paulu Dano?
- Tai buvo nuostabu. Trys pagrindiniai mano meilės objektai buvo Callumas Turneris, Paulas Dano ir James Nortonas. Jie yra puikūs aktoriai ir visi labai skirtingi. Gerbiu jų atliktą darbą ir žaviuosi jais. Tai buvo nesudėtinga, tačiau jaudinanti patirtis.
- Ar šioje istorijoje yra svarbūs kostiumai ir dekoracijos?
- Kai filmuojiesi Rusijoje, Jekaterinos rūmuose ir esi ten, kur iš tikrųjų vyko caro puotos, tai labai padeda. Labai vaizdinga. Kostiumai, dekoracijos ir atmosfera padeda pabėgti į kitus laikus. Filmavimas Rusijoje buvo labai intensyvus. Man pasisekė aplankyti vietas, kurios dažniausiai yra apjuostos raudona virve ekskursijų metu. Mes turėjome gyventi ir veikti tuose kambariuose. Grojo Rusijos orkestras, aš šokau žvakėmis apšviestoje salėje su šimtais kitų žmonių... Aš tokia laiminga!
- Koks režisierius yra Tomas Harperis? Ką reiškia darbas su juo?
- Tomas yra nepaprastas režisierius, aš nekantrauju vėl dirbti su juo. Niekada negirdėjau jo šaukiant ir nemačiau jo įsitempusio. Jis vadovavo šiam šou ir režisavo visas serijas. Jis dirbo šešis mėnesius kiekvieną dieną visose valstybėse, visais metų laikais ir su šimtais skirtingų aktorių. Tai neįsivaizduojama. Tomas yra labai emocingas. 13 metų mergaitės jausmus suprato pats L. Tolstojus, Andrew Daviesas ir Tomas Harperis, nors jis augina du berniukus. Aš visiškai juo pasitikėjau. Jis puikiai jautė emocinę veikėjų būseną ir „Karo ir taikos“ epopėjos mastą.
- Kokios patirties įgijote, įkūnydama šią veikėją?
- Vaidindama Natašą, daug sužinojau apie save. Ji gana sudėtinga asmenybė. Ji kankina save ir aš elgiuosi panašiai. Tai mano pareiškimas 2016 metams - turiu nustoti kankinti save. Aš ir Sonią vaidinanti Aisling pasirodėme paskutinėje scenoje – mes dainavome balkone ir aš pasakojau apie meilę Andrejui. Pasibaigus scenai, mes verkėme. Niekuomet nebuvau pajutusi panašaus jausmo, kai baigėme šį filmavimą. Tai buvo didžiulė kelionė. Tuo pat metu aš daviau interviu dėl „Pelenės“ filmo – tai buvo dar viena reikšminga mano gyvenimo akimirka.